„Pagal tradicijas tą dieną (per Kūčias – DELFI) puošiama eglutė, tvarkomi namai, ruošiamas šventinis stalas. Dirbantiesiems tai sunku padaryti. Ne paslaptis, kad daugelyje valstybinių ir savivaldybių įstaigų tą dieną po pietų beveik nerasi darbuotojų. Nedirbti Kūčių dieną pageidauja daug dirbančiųjų. Todėl siūlome prie Kalėdų švenčių prijungti ir Kūčių dieną“, – savo pasiūlymą motyvavo socialdemokratai.

Šiuo metu Darbo kodekse numatytos tokios švenčių dienos, per kurias įmonėse, įstaigose ir organizacijose nedirbama: sausio 1-oji - Naujieji metai, Vasario 16-oji - Lietuvos valstybės atkūrimo diena, Kovo 11-oji - Nepriklausomybės atkūrimo diena, sekmadienį ir pirmadienį švenčiamos krikščionių Velykos (pagal vakarietišką tradiciją), gegužės 1-oji - Tarptautinė darbo diena, pirmas gegužės ir birželio sekmadieniai – Motinos bei Tėvo dienos, birželio 24-oji – Rasos ir Joninės, liepos 6-oji - Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena, rugpjūčio 15-oji - Žolinė, lapkričio 1-oji - Visų Šventųjų diena, gruodžio 25-oji ir 26-oji - Kalėdos.

Č. Stankevičius ir S. Pečeliūnas pasiūlė išskirti svarbiausias – valstybės šventes (Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją, liepos 6-ąją ir spalio 25-ąją – Konstitucijos dieną, kuri dabar įtraukta į atmintinų dienų sąrašą). Iš likusiųjų jie norėtų išbraukti gegužės 1-ąją, Tarptautinę darbo dieną, kuriai pagal prasmę ir analogiją esą labiau tiktų būti tarp atmintinų dienų.

Anot parlamentarų, rengti pataisas paskatino ilgametės visuomenės iniciatyvos paskelbti Konstitucijos priėmimo referendumu dieną – spalio 25-ąją – valstybės švente. Taip esą būtų laikomasi daugelio demokratinių teisinių valstybių tradicijų ir išreikšta ypatinga pagarba savo Konstitucijai – pamatiniam Tautos aktui, įprasminančiam Lietuvos valstybę. Be to, 1992 m. spalio 25 d. referendumu priimta Konstitucija galioja ilgiausiai Lietuvos istorijoje.

Pataisos, Seimo narių žodžiais, „turėtų ilgalaikių teigiamų pasekmių atviros pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės – vienų iš svarbiausių konstitucinių vertybių puoselėjimui, pagarbos Konstitucijai ugdymui ir jos nuostatų sklaidai, o tai savo ruožtu stiprintų Lietuvos valstybingumą, jos nepriklausomybę, demokratiją ir konstitucinę santvarką“.