Pasak Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) pirmininko pavaduotojo Algio Čapliko, visi valdantieji turi suvokti, kad, be tarimosi su opozicija, nebus apseita, mat tiek Konstitucijos pataisos dėl tiesioginių mero rinkimų, tiek „Sodros“ reforma pareikalaus didžiosios dalies Seimo narių pritarimo.
Tautos prisikėlimo partijos frakcijos seniūno pavaduotojas A. Nedzinskas DELFI sakė, kad jo atstovaujama politinė jėga nesako „ne“ deryboms dėl paramos su opozicinėmis partijomis.
Konservatoriai – ramybės uoste
Tuo tarpu konservatorių-krikdemų atstovai po susitikimo, kuriame dalyvavo Seimo pirmininkė Irena Degutienė, premjeras Andrius Kubilius, Tautos prisikėlimo partijos frakcijos seniūno pavaduotojas A. Nedzinskas, Liberalų sąjūdžio atstovas Erikas Tamašauskas, liberalcentristų pirmininko pavaduotojas A. Čaplikas bei Seimo pirmininko pavaduotoju nepatvirtintas J. Liesys, tvirtino, jog koalicija gyvuoja beveik puikiai, nors pripažino, kad aritmetinės daugumos parlamente neturi.
„Aš trumpai pasakysiu, kad tai dar kartą parodo, kad valdanti dauguma, valdanti koalicija labai gražiai susirenka. Iš tiesų turime dalykinius pokalbius ir turbūt gal ir nebeįdomu dėl to, kadangi dalykiškai kalbamės apie tai, kokie klausimai yra šios savaitės darbotvarkėje, kur turėtumėm tarpusavyje susitarti ir šiais klausimais diskutuoti“, - valdančios koalicijos partnerių santykius optimizmo spalvomis piešė I. Degutienė.
Pasak jos, susitikime koalicijos partneriai susitarė dėl trijų svarbiausių klausimų – Konstitucijos pataisos, kuria ketinama įteisinti tiesioginius merų rinkimus, politinių partijų finansavimo bei vardų ir pavardžių rašymo.
Negebėjimas patvirtinti Seimo pirmininko pavaduotojo, pasak I. Degutienės, nėra pats svarbiausias klausimas, tad jam laiko nebuvo skirta. „Aš, pavyzdžiui, kaip Seimo pirmininkė jaučiuosi labai stabiliai, matau darbingą nuotaiką ir tuo labai džiaugiuosi“, - džiaugsmo neslėpė Seimo pirmininkė.
„Antraeilis klausimas yra vicepirmininkas. Kada liberalcentristai apsispręs, nes Permainų koalicijos sutartyje šis postas priklauso jiems, kai jie pasiūlys ar nepasiūlys kandidatą, tada mes ir spręsim“, - kalbėjo politikė.
Premjeras A. Kubilius sako, jog kiekvienam šiuo metu aišku, kad valdanti koalicija Seime neturi daugumos, tačiau nesant daugumos ir opozicijos pusėje situaciją neva yra stabili.
A.Čaplikas neduoda garantijos dėl koalicijos likimo
Skirtingai nei konservatorių atstovai, liberalcentristas A. Čaplikas po susitikimo nebuvo linkęs manyti, kad J. Liesio nepatvirtinimas Seimo vicepirmininku yra toks mažos reikšmės dalykas.
Politikas tiesiai sakė, kad jo partija turi priekaištų koalicijos partneriams, ir nedavė garantijos, kad keturių partijų junginys gyvuos ilgiau nei vieną ar du mėnesius. Neoficialiais duomenimis, liberalcentristai mano, kad koją J. Liesio patvirtinimui pakišo Liberalų sąjūdžio atstovai, šie tai neigia.
„Mes kiek kitaip mąstom: praeito ketvirtadienio balsavimas, negalime sakyti, kad nieko neįvyko, reikia realybės jausmą jausti – koalicija neturi daugumos. Todėl koalicijos veiksmai turi būti adekvatūs turimam balsų skaičiui, nes, be tarimosi, be susikalbėjimo arba tęsiant tokią tradiciją, kuri dabar susiklostė Seime – siena į sieną – arba bandymas vienas kitą medžioti, yra kelias į aklavietę. Šiuo atveju pralaimėjo ne mūsų kandidatas, šiuo atveju pralaimėjo koalicija. Ir, be abejo, mes turime didelių priekaištų koalicijos nariams, kurie nebalsavo už koalicijos narį. Tokios išdavystės kvapeliu gyvuoti koalicija gali mėnesį ar du. Bet ilgiau aš neduodu garantijos“, - pasipiktinimo neslėpė politikas.
Pasak jo, balsavimas dėl Konstitucijos pataisų, dėl „Sodros“ reformos vis tiek pareikalaus tarimosi su opozicija, mat, pavyzdžiui, keičiant Konstituciją reikia 94 Seimo narių pritarimo.
Dėl tiesioginių merų rinkimų koalicija tarpusavyje turėtų apsispręsti iki balandžio 10 d. Tiesioginius merų rinkimus norima įteisinti iki kitais metais vyksiančių savivaldos rinkimų, bet tam būtina du kartus balsuoti Seime su 3 mėnesių pertrauka. Tiesiogiai renkamų metų idėją labiausiai remia liberalcentristai.
Naują kandidatą į vicepirmininkus teiks, kai nuspręs
Klausiami apie naują kandidatą į Seimo vicepirmininkus liberalcentristai kalba neaiškiai – esą, kai nuspręs, ką teikti, tuomet ir pateiks Seimo pirmininkei, o ši savo ruožtu pateiks parlamentui.
Kas galėtų būti naujuoju kandidatu ar galbūt trečią kartą į Seimo vicepirmininkus būtų teikiamas J. Liesys, A. Čaplikas neatskleidė.
„Kai matysime, kad šįkart koalicija supranta, kad balsavimas yra svarbus – pateiksime“, - sakė A. Čaplikas.
Jis, be kita ko, svarstė, kas būtų Seime, jeigu opozicija sumanytų surengti interpeliaciją kuriam nors ministrui ar premjerui. Tokiais atvejais pagal Seimo Statutą balsuojama slaptai, tad rezultatai gali būti neprognozuojami. „Jeigu kažkas iš koalicijos nueis ir vėl suklys ne taip balsuodamas?“, - svarstė politikas.
Liberalų sąjūdį kaltina dezintegraciniais procesais
Pirmadienį pavakare posėdžiavusi liberalcentristų valdyba taip pat priėmė pareiškimą, kuriuo valdančiosios koalicijos partnerius pakvietė dirbti glaudžiau, o ateityje siūloma pradėti derybas dėl paramos su opozicinėmis politinėmis jėgomis. Kaip po posėdžio sakė liberalcentristų lyderis Gintautas Babravičius, jo vadovaujama partija aiškiai regi koalicijos problemas, nors sprendimas dėl buvimo koalicijoje nėra pakeistas.
„Svarbiais klausimais galimas bendradarbiavimas ir su dabar opozicijoje esančiomis partijomis, todėl, kad žaidimai, kurie susiję, kas turi vienu balsu daugiau ar mažiau, neturėtų galioti“, - sakė politikas ir pridūrė, kad kol kas liberalcentristai save įsivaizduoja kaip tarpinę grandį tarp pozicijos ir opozicijos.
Jis taip pat pasiūlė vienam iš koalicijos partnerių – Liberalų sąjūdžiui – atsisakyti dezintegracinių veiksmų. Klausiamas, kokius veiksmus jis vadina dezintegraciniais, G. Babravičius minėjo situaciją skyriuose – esą rajonuose Liberalų sąjūdis bando pervilioti liberalcentristų žmones į savo gretas.
Valdančią koaliciją sudaro Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis, Liberalų ir centro sąjunga bei Tautos prisikėlimo partija. Šios partijos parlamente formaliai vienija 70 atstovų 141 nario Seime. Dėl paramos parlamente Vyriausybės stabilumui yra susitarta su valstiečiais liaudininkais, bet jie nėra koalicijos nariai.
Praėjusią savaitę Seime antrąkart žlugo balsavimas dėl liberalcentristo J. Liesio kandidatūros į Seimo vicepirmininko vietą. Slaptu balsavimu jai pritarė tik 66 parlamentarai, tiek pat buvo prieš ir 5 biuleteniai rasti negaliojantys. Patvirtinti Seimo pirmininko pavaduotoją būtų reikėję bent 69 balsų.