Kartu su Mindaugo Murzos vadovaujamais nacionaldemokratais prieš eitynes kovojo apie 100 žmonių. „Homopropagandai – viešas ne“, „Gaidžių vieta – Vievio paukštyne“, „Reikalaujame atšaukti eitynes“, „Konservatoriai krikdemai – kur dingo šeimos politika“, „Mere, ar dalyvausit eitynėse?“- skelbta laikomuose plakatuose.

M. Murzos vadovaujami nacionaldemokratai laikė svastiką primenančias vėliavas ir plakatą, kuriame teigta, jog homoseksualai – išsigimėliai. Į „kovą“ su homoseksualais pasitelkti ir vaikai, vilkėję marškinėlius „Aš už sveiką Lietuvą“.

„Vaikų nepasitelkiau – jie kartu su manimi atvažiavo. Jie norėjo važiuoti. Mes nekovojame – tiesiog reiškiame savo poziciją, kad mums svarbi šeima, o ne santykiai, kurie nekuria nieko gyvo – jokios gyvybės visatoje“, - DELFI teigė į mitingą iš Ukmergės su trimis vaikais atvykusi Sigita Kriaučiūnienė. Šalia stovėjusi moteris ragino vaikus eiti pirmyn, kad jie „patektų į televiziją“.

Pasak S. Kriaučiūnienės, žmonės dažnai susikuria sau patogias vertybes ir bando kažkam įpiršti, tad svarbu populiarinti „sveikas ir žmogiškas vertybes“. „Tolerancija su seksu neturi nieko bendra – žodis „meilė“ nereiškia sekso. Žmonės gali užsiiminėti seksu kur ir kaip nori, bet tas negali būti propaguojama kaip vertybė“, - kalbėjo ukmergiškė.

A.Svarinskas: kova bus ilga ir nuožmi

„Esmė – apginti Lietuvą. Vidaus ir užsienio priešai puola Lietuvą. (...) Profesorius Vytautas Landsbergis neseniai sakė, kad dabar Lietuvoje padėtis daug žiauresnė negu paskutiniais sovietų metais. Ir dabar visas Maskvos dėmesys nukreiptas į Lietuvą – kaip ją sunaikinti ir prijungti prie Maskvos. O dabar yra įvairūs reiškiniai kuriuos leidžia jie ir su kuriais reikia kovoti. Vienas tų reiškinių – gėjų invazija. (...) Kiek galėsime, tiek ir priešinsimės. Be abejo, galimas daiktas, kad kova bus ilga ir nuožmi, gal teks nukentėti arba žūti, tačiau tai neturi reikšmės - reikia apginti Lietuvą“, - žurnalistams aiškino monsinjoras Alfonsas Svarinskas.

Pasak A. Svarinsko, kova bus garbinga, šventa, bet ilga, antraip gėjai sunaikins šeimas, išnaudos vaikus, sugriaus dorą, o tuo pačiu – valstybę.

„Romuvos” atstovė Miglė Nargėlaitė piktinosi gydytojų išvada, kad homoseksualumas – ne liga. Esą užmokėjus specialistams ir vėžį galima pripažinti ne liga.

Mitinge reiškėsi ir politikai. „Jeigu jie eina, demonstruoja ir ruošia paradą, nori primesti savo gyvenimo būdą mums. Aš suaugęs žmogus, man neprimesi, o ką daryti vaikams, jaunimui, kurie mato ir gali susigundyti? Yra įrodyta, kad homoseksualistu tampama. Jie bando mums pasakyti, kad gimstama – ne, mielieji, tampama – tampa nuo visų propagandų, paradų. Jų tikslas – kuo daugiau jaunimo pritraukti į savo gretas“, - įsiaudrinęs kalbėjo Kauno vicemeras Stanislovas Buškevičius.

Homoseksualus „iškrypėliais“ vadinantis S. Buškevičius dalijosi žiniomis, kad homoseksualu tampama nuo paradų ir demonstracijų.

Pedofiliją politikas vadino „jaunesniuoju homoseksualumo broliu“. S. Buškevičius ragino kovoti, kad gegužės 8-ą nebūtų propaguojamas „iškrypėliškas gyvenimo būdas“. Visgi, pasak jo, nors nerekomenduojama, tačiau privačiai, ne viešumoje, tokiu gyvenimo būdu užsiimti galima.

Savo samprotavimais su minia dalijosi ir Seimo narys Petras Gražulis, raginęs šaukti „merui gėda“, o premjerą Andrių Kubilių kaltinęs homoseksualams neva skyrus 345 tūkst. Lt paramą.

Mitinge platintame manifeste dėl nacionalinių šeimos ir doros vertybių reikalaujama, kad Vilniaus meras atsižvelgtų į etines ir teisines Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatas bei atšauktų leidimą 2010 m. gegužės mėn. numatytoms homoseksualių asmenų eitynėms. Taip vaikai esą būtų apginti nuo vartotojiškos pseudokultūros blogybių (smurto, kraujo, sekso, vulgarybių, nešvankumo, iškrypimų, žiaurumo) skleidimo viešojoje informacinėje erdvėje.

Protestuotojai laukė susitikti išeinant Vilniaus mero Viliaus Navicko, tačiau nei jis, nei atstovai su protestuotojais pasikalbėti neišėjo. Jei meras atšauktų leidimą eitynėms, jam būtų įteikta molinė molio karūna. „Džiugu, kad vilniečiai yra pilietiški, aktyvūs ir reiškia įvairias nuomones. Kalbant apie leidimą, jis išduotas ir niekas nesikeičia“, – DELFI sakė V. Navickas.

Kopenhagos meras: eitynės yra privalumas miestui

Vilniaus miesto savivaldybė leido gegužės 8 d. surengti homoseksualų ir jiems prijaučiančiųjų eitynes, tačiau gerokai apribojo teritoriją, kur galės judėti jų dalyviai. Paveldosaugininkams užprotestavus, kad renginys vyktų prie Kultūros ir sporto rūmų, valdininkai nurodė, kad žmonės rinktųsi ir judėtų greta Karaliaus Mindaugo apartamentų. Dalyviams leista rinktis automobilių aikštelėje prie pastato adresu Olimpiečių g. 1, o po valandos žygiuoti Olimpiečių gatvės atkarpa – gerokai trumpesne, nei žadėta anksčiau.

Tačiau ir naujai renginio vietai prie Mindaugo tilto paveldosaugininkai gali nepritarti. Savivaldybė pranešė Kultūros paveldo departamentui davusi leidimą renginiui, bet nepridėjusi vietos schemos. Vėliau valdininkai atsiuntė planą, kuriame buvo pažymėta dalyvių rinkimosi vieta, todėl paveldosaugininkams teko papildomai paprašyti detalizuoti, kur leista jiems žygiuoti. Jie aiškinasi, ar eitynių vieta nesutampa su senųjų Šnipiškių žydų kapinių teritorija.

Šios kapinės buvo 46,5 tūkst. kv. metrų ploto teritorijoje tarp Rinktinės ir Olimpiečių gatvių. Greta yra nustatytas apie 36 tūkst. kv. metrų ploto apsaugos nuo fizinio poveikio pozonis.

„Kapinių teritorija nėra tinkama eitynėms. Tai yra viešos pagarbos vieta. Jei pasitvirtins informacija, kad renginio vieta sutampa su kapinių teritorija, savivaldybėscprašysime peržiūrėti sprendimą, – DELFI sakė departamento direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis. – Jau prieš išduodama leidimą savivaldybė turėjo suderinti vietą, taigi buvo pažeista tvarka.“

Eitynių už žmogaus teises, kuriose laukiama maždaug 300 dalyvių, organizatoriai anksčiau prašė leidimo žygiuoti senamiesčiu – nuo Pylimo ir Raugyklos gatvių sankirtos Rūdninkų gatve iki Rotušės aikštės. Renginiu norima atkreipti visuomenės dėmesį į gėjų, lesbiečių, transeksualų ir biseksualų teisių pažeidimus Lietuvoje ir visame pasaulyje.

Jose ketina dalyvauti Švedijos Europos reikalų ministrė Birgita Ohlsson, dešimtys svečių iš užsienio, tarp kurių turėtų ir tokių organizacijų, kaip „Amnesty International“, atstovų.

Neseniai Kopenhagos meru išrinktas Frankas Jensenas laiške, atsiųstame Vilniaus vadovui Viliui Navickui, apgailestavo, kad negalės dalyvauti renginyje, tik perduos sveikinimą. Kartu jis priminė, kad tokios eitynės kasmet vyksta Danijos sostinėje. „Vertinu tai kaip privalumą miestui. (...) Didžiuojamės gindami ir šlovindami visų mažumų, įskaitant gėjus ir lesbietes, saviraiškos laisvę“, – pažymėjo F. Jensenas. „Viliuosi, kad Vilniaus eitynės vyks, kaip suplanuota, vardan miestiečių gerovės ir gėjų bei lesbiečių žmogaus teisių“, – pridėjo jis.