Nors į šį posėdį susirinko 270 žmonių, partijos steigėjų sąraše esą yra jau 1394 pavardės – daugiau nei 1,1 tūkst. žmonių įgaliojo atstovauti jiems kitus liaudininkus.
Jie pritarė ne tik partijos pavadinimo keitimui, bet ir įstatų pakeitimams, kurie, tikimasi, nebetrukdys įsiregistruoti. Anot pataisas pristačiusios eksparlamentarės Aldonos Staponkienės, tai yra „pavyzdiniai kitoms partijoms įstatai“. Jiems irgi niekas neprieštaravo.
Pasveikinti sunkiai besisteigiančios naujos politinės jėgos atvyko kelių kitų partijų atstovai. „Lietuva, nors keikia partijas, negali be jų apsieiti“, – šmaikštavo Seimo narys socdemas Česlovas Juršėnas ir tvirtino, kad veiklos pakaks visiems. Jis linkėjo mažiau rietis ir daugiau sutarti bei spręsti problemas, į kurias šalį esą įstūmė „dabartinė valdžia – konservatorių ir liberalų, nežinia, kurie kaltesni“.
„Darbietis“ Kęstutis Daukšys linkėjo darbo, darydamas aliuziją į savo atstovaujamos partijos pavadinimą, o Žemaičių partijos lyderis Egidijus Skarbalius, kreipdamasis žemaitiškai, – dorybės, narsybės, garbės ir „matyti Lietuvos žmones, bet ne statistinius balsuotojus“. Kviesdama pastarąjį sėsti į pirmą eilę, K. Prunskienė pajuokavo: „Mes turime tradiciją būti kaimynystėje, jei pamenate mus Seime.“
Eksparlamentaras Vytautas Šustauskas paragino liaudininkus varyti į pensiją politinius senius, o K. Prunskienę vadino mūsų šalies politikos mohikane. Tačiau jis prisipažino pyktelėjęs, kai išgirdo, kad kuriama politinė organizacija panoro vadintis Lietuvos liaudies sąjunga, mat jos pavadinimo santrumpa sutampa su jo vadovaujamos Lietuvos laisvės sąjungos.
Dar vienas buvęs Seimo narys – už pasikėsinimą sukčiauti nuteistas Audrius Butkevičius yra tarp partijos steigėjų.
Posėdžio išvakarėse paaiškėjo, kad Lietuvos liaudies sąjungai teks keisti ne tik įstatus, bet ir pavadinimą. Mat, kol vyko registracijos procesas, anot K. Prunskienės, „politiniai konkurentai savo vardu vasario pabaigoje perėmė Lietuvos liaudies sąjungos pavadinimą“.
Šį pavadinimą Juridinių asmenų registre pusmečiui rezervavo Krikščionių partijos atstovai. Jie esą jau anksčiau rezervavo maždaug 10 galimų partijos pavadinimų, įskaitant Lietuvos liaudies sąjungą. Todėl K. Prunskienė suskubo rezervuoti Lietuvos liaudies partijos pavadinimą. „Nespėliosime, ar čia spąstai, ar atsitiktinis dalykas“, – šeštadienį kalbėjo politikė, stebėdamasi, kad niekas nepastebėjo šios aplinkybės, nors partijos steigimo procesas jau buvo prasidėjęs.
Teisingumo ministerija, įvertinusi partijos dokumentus, pareiškė pastabų dėl įstatų (specialistams visų pirma pasirodė neaiški valdymo organų išrinkimo ar kitų organų sudarymo tvarka), todėl neleista jos registruoti.
Anot partijos, antrajam posėdžiui pateiktos įstatų pataisos buvo suderintos su Teisingumo ministerija. Be to, nuspręsta į partijos tarybą išrinkti 2č naujus narius. Tokiu būdu jų skaičius didėja iki 50, o ateityje, tikimasi, išaugs dvigubai. Didinti tarybą esą tikslinga, mat po pernykščio suvažiavimo į partijos veiklą įsijungė naujų narių (vien Vilniuje jų esama bevei 500). „Mūsų gretos pagausėjo kokiu pusantro tūkstančio“, – šeštadienį gyrėsi K. Prunskienė.
Liaudininkai programoje save apibūdina kaip centro kairės jėgą, o vienu iš pagrindinių tikslų savo skelbia socialinės rinkos ekonomikos įgyvendinimą.