Mero teigimu, apibendrinus daugelį bylų, pastebėta, kad į didžiulius miesto viešosios erdvės sklypus pretenduoja tam tikra grupė žemės spekuliantų, kurie, perpirkę teises iš kitų, pretenduoja atstatyti žemės nuosavybę natūra.
Mero teigimu, dėl žemės nuosavybės atkūrimo egzistuoja daug problemų -neskaidrūs procesai, korumpuoti valdininkai, dešimtmetį eilėse stovintys ir teritorijų neatgaunantys žmonės, į grąžinamų žemių sąrašą įtraukiamos saugomos teritorijos, kurios negali būti grąžinamos nuosavybės tvarka.
Spaudos konferencija buvo surengta prie Karoliniškių kraštovaizdžio draustinio sklypo, kuriame šiuo metu įrengta vaikų žaidimo aikštelė. Teritorija šiuo metu yra aptverta juostele su užrašu "Stop. Būsima privati valda". Teismas buvo nusprendęs ,kad ši teritorija yra grąžinama, nes paraišką atgauti nuosavybę natūra pateikęs asmuo čia turėjo savo pastatų liekanas.
Tačiau A.Zuokas teigė, jog "yra tikimybė, kad šie plotai grįš ir taps miesto viešąja žaliąja erdve", kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atnaujino procesą dėl žemės nuosavybės atkūrimo ir skyrė ekspertizę žemės ribų analizei.
Procesas buvo atnaujintas po to, kai sostinės savivaldybės Teisės departamento teisininkai kreipėsi į Varšuvos archyvus ir gavo įrodymus, kad teritorijos neteisingai priskirtos asmenims, o žemėtvarkų institucijų parengtos pažymos yra netikslios.
Pasak sostinės mero, dažnai žemės sklypų ribos ir buvimo vieta nustatoma vadovaujantis ne dokumentais, o liudininkų parodymais. Taip sudaromos sąlygos piktnaudžiavimui ir melagingiems parodymams. Štai vienas asmuo savo sklypo Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje vietą nurodė, remdamasis liudininkų parodymais, tačiau patikrinus paaiškėjo, jog vienas iš liudininkų nacionalizacijos metu nebuvo gimęs, o kitam buvo 8-eri metai.
Draustinių, nacionalinių ir regioninių parkų, rezervatų, valstybinio miško žemė negali būti grąžinama natūra. Žmonėms pasiūloma žemės sklypas kitoje vietoje arba piniginė kompensacija.
Tačiau Lietuvos žemės savininkų Vilniaus skyriaus pirmininko pavaduotojas Kęstutis Mozeris teigė, jog piniginės kompensacijos yra net kelis šimtus kartus mažesnės nei rinkos kaina ir išmokamos iki 2010- 2011 metų.
Pasak K.Mozerio, žemė Vilniuje labai brangi, todėl ir vengiama ją grąžinti savininkams. Nekilnojamojo turto bendrovės "Ober Haus" specialistų teigimu, žemės vieno aro kaina įvairiose Vilniaus miesto vietose gali kainuoti nuo 3 tūkst. iki 80 tūkst. litų.
A.Zuoko teigimu, yra pavyzdžių, ypatingai Valakampiuose, kai rūgštimi ar kitais būdais yra naikinami medžiai, augmenija, kad atsirastų proskynos, kurias būtų galima pateikti kaip natūra grąžintiną žemę.
Anot mero, Vilniaus miesto savivaldybės tikslas - įveikti esančią netvarką ir žemės grąžinimo procesą padaryti skaidresnį, mažiau korumpuotą.
Šiam tikslui mero iniciatyva sudaryta darbo grupė, kurioje dirba ne tik savivaldybės specialistai, bet ir apskrities administracijos bei "Transparency International" Lietuvos skyriaus atstovai. Į darbo grupę pakviesti ir profesionalūs teisės ekspertai, padėsiantys parengti rekomendacijas bei teisės aktų pakeitimų, papildymų projektus, garantuosiančius skaidrų žemės grąžinimo procesą.
A.Zuoko nuomone, reikia panaikinti teisę kai kuriems asmenims atkurti teises į nekilnojamąjį turtą be eilės, tiksliai išsiaiškinti žmonių grupių sąrašą, turinčių teisę atgauti žemę natūra, grąžinant žemes natūra reikia atsižvelgti į visuomenės poreikius, ypač kai kalbama apie saugotinas teritorijas ir kitus visuomeninius objekus.