Su vienerių metų pertrauka V. Uspaskichas Darbo partijai vadovauja nuo pat jos įkūrimo 2003 m. Sekmadienį V. Uspaskicho kandidatūra užimti partijos pirmininko vietą buvo vienintelė. Kaip DELFI sakė Darbo partijos frakcijos Seime seniūnas Vytautas Gapšys, daugiau norinčiųjų vadovauti „darbiečiams“ neatsirado, be to, niekas iš suvažiavimo dalyvių neiškėlė alternatyvių kandidatūrų.
V.Dumbliauskas: DP yra tik pirmoje gyvenimo fazėje
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, politologas Vytautas Dumbliauskas faktą, kad V. Uspaskichas sekmadienį ketvirtąkart buvo perrinktas Darbo partijos lyderiu, laiko šios politinės jėgos bei visos partinės sistemos jaunystės požymiu.
Pasak jo, kai partijos lyderiu nuolat perrenkamas vienas ir tas pats asmuo, dažniausiai jos įkūrėjas, tuomet nėra garantijos, jog jam pasitraukus iš politikos ar paprasčiausiai mirus, politinė partija toliau gyvuos.
„Kol nėra lyderių kaitos, nėra garantijų, kad ta partija neišnyks su lyderio pasitraukimui. Pavyzdžiui, Darbo partijoje arba „Tvarkos ir teisingumo“ partijoje tikrai nėra garantijų, kad lyderiui pasitraukus iš politikos ar mirus, partija išliks“, - DELFI sakė V. Dumbliauskas.
Politologo tvirtinimu, bet kurios partijos lyderių kaita yra tam tikras jos subrendimo požymis. V. Dumbliauskas primena, kad šią jaunystės ar vaikystės ligą skausmingai išgyveno ir dvi didžiausios Lietuvos politinės jėgos – socialdemokratai bei konservatoriai.
„Priminsiu, kad ir socialdemokratai bei Tėvynės sąjunga ilgai turėjo tą problemą, vis neatsirasdavo lyderių, kurie galėtų pakeisti Algirdą Brazauską ar Vytautą Landsbergį. Tai irgi ilgai užtruko. Bet tai įvyko ir tuomet prasidėjo naujas partijos gyvavimo etapas“, - teigė mokslininkas.
Valdančiųjų politiką vadino amoralia
Pasveikinti Darbo partijos suvažiavimo sekmadienį atvyko „Tvarkos ir teisingumo“ partijos frakcijos Seime seniūnas Valentinas Mazuronis, socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius, socialliberalų atstovas Gediminas Dalinkevičius, neseniai į opoziciją perėjusios Krikščionių partijos vicepirmininkas ir frakcijos parlamente seniūnas Aleksandras Sacharukas, šios frakcijos narys Ligitas Kernagis bei kuriamos Lietuvos liaudies sąjungos lyderė Kazimira Prunskienė.
„Darbiečiai“, „tvarkiečiai“ ir socialdemokratai yra sukurpę vadinamąją alternatyvią Vyriausybės programą bei pakvietę prie jos prisijungti kitas opozicines ar net valdančios koalicijos jėgas. Parlamente šios trys partijų frakcijos vienija 53 narius, prie programos oficialiai dar neprisijungusi Krikščionių partijos frakcija turi 13 atstovų, o pasak V. Uspaskicho, realiai alternatyvią programą remia 67 politikai.
Kalbėdamas Darbo partijos suvažiavime jos įkūrėjas V. Uspaskichas valdančios koalicijos vykdomą politiką vadino amoralia, nes esą ji skatina tik emigraciją, nedarbo plitimą bei nusivylimą. Pasak jo, daug parodo jau tai, kad Lietuvoje demokratija ir teismais pasitiki itin mažai gyventojų, o lietuvių socialinės garantijos – bene menkiausios visoje Europos Sąjungoje (ES).
DELFI primena, kad pernai rudenį atliktas „Eurobarometro“ tyrimas atskleidė, jog, skirtingai nei europiečiai, lietuviai vis mažiau pasitiki savo šalies valstybės institucijomis. Jei Lietuvoje Vyriausybe nurodė pasitikį 15 proc. apklaustųjų, tai ES tokių buvo 29 proc. Pasitikėjimas parlamentu taip pat skiriasi kelis kartus: Lietuvoje 7 proc., ES vidurkis – 30 proc.
Bene ryškiausias skirtumas, palyginti su ES vidurkiu, užfiksuotas vertinant požiūrį į teisėsaugą. Lietuvoje ja pasitiki jau trigubai mažiau žmonių (15 proc.) nei vidutiniškai ES piliečių (43 proc.). Tai buvo blogiausias rodiklis visame bloke. Pasitikėjimas teisėsauga ypač stipriai sumažėjo per pusmetį nuo ankstesnio tyrimo. Tikėtina, kad tam didžiausios įtakos turėjo spalį kilęs skandalas, kai pareigūnai buvo apkaltinti neveiklumu vadinamojoje Kauno pedofilijos byloje.
V.Uspaskichas „darbiečiams“ vadovavo nuo pat įkūrimo
Darbo partija buvo įkurta 2003 m. spalį, jos pirmininku tapo rusų kilmės Lietuvos verslininkas V. Uspaskichas. Pagal partijos įstatus, „darbiečių“ pirmininkas renkamas dvejiems metams, tačiau beveik visą laiką, išskyrus metų pertrauką, Darbo partijai vadovavo šios politinės jėgos įkūrėjas V. Uspaskichas.
Nuo partijos vairo politikas buvo nusišalinęs tik 2006-2007 m., kai slapstydamasis nuo baudžiamojo persekiojimo Lietuvoje buvo išvykęs į Rusiją. Tuomet 2006 m. gegužę laikinąja partijos pirmininke tapo V. Uspaskichui lojalia laikoma politikė Loreta Graužinienė, o metų pabaigoje vykusiame partijos suvažiavime „darbiečių“ pirmininku išrinktas Kęstutis Daukšys, kuris šias pareigas ėjo iki 2007 m. lapkričio.
Tuo pat metu ėmė braškėti pati Darbo partija – Seime iš frakcijos pasitraukė buvusio V. Uspskicho bendražygio ir Kėdainių mero Viktoro Muntiano vadovaujama parlamentarų grupė, kuri vėliau įkūrė Pilietinės demokratijos partiją.
Remiantis pasitraukusiųjų komentarais, tokį sprendimą lėmė partijos pirmininką V. Uspaskichą lydėję skandalai ir autoritarinis jo valdymas.
V. Uspaskichas yra kaltinamasis baudžiamojoje byloje dėl apgaulingos Darbo partijos buhalterinės apskaitos tvarkymo ir organizavimo. Tačiau byla yra įstrigusi teisme, nes 2009 m. birželį V. Uspaskichą išrinkus į Europos Parlamentą jis įgijo teisinę neliečiamybę, kuri iki šiol nėra panaikinta.
Kaltinamajame akte nurodoma, kad partija 2004-2006 m. neįrašė į oficialią apskaitą daugiau kaip 24 mln. Lt pajamų, daugiau kaip 23 mln. Lt išlaidų, nesumokėjo valstybei daugiau kaip 3,8 mln. Lt mokesčių ir įmokų.
Darbo partija skelbia vienijanti turinti 12,4 tūkst. narių, Seime ši politinė jėga turi 10 atstovų, kurie dirba opozicijoje. Darbo partijos atstovas V. Gapšys, kuris taip pat figūruoja vadinamoje „juodosios buhalterijos“ byloje, šiuo metu eina parlamento opozicijos lyderio pareigas.