Komisijos sudarymui dėl A. Sacharuko veiksmų pritarė 107 Seimo nariai, niekas nebalsavo prieš ir 11 parlamentarų susilaikė. Daugiausia susilaikiusiųjų buvo Krikščionių partijos frakcijoje – 8. L. Karaliaus veiksmų vertinimui pritarė 95 parlamentarai, 2 Seimo nariai buvo prieš ir 4 tautos atstovai balsuodami susilaikė.
Specialią tyrimo komisiją sudaro socialdemokratas Vytenis Andriukaitis, „darbietė“ Loreta Graužinienė, konservatorius Evaldas Jurkevičius, liberalė Dalia Kuodytė, liberalcentristas Jonas Liesys, konservatorius Kęstutis Masiulis, „tvarkietis“ Almantas Petkus, konservatorius-krikdemas Paulius Saudargas, socialdemokratas Algirdas Sysas, „prisikėlėlė“ Arūnė Stirbytė, Krikščionių partijos frakcijos narys Mantas Varaška bei valstietė liaudininkė Rima Baškienė.
Savo išvadas komisija turės pateikti iki gegužės 1 d.
A.Sacharukas už L.Karalių balsavo 13 kartų
Apkaltos procesas A. Sacharukui pradėtas dėl to, kad šis sausio 14 d. ir sausio 19 d. balsavo už frakcijos kolegą L. Karalių, o jis tuo metu keliavo Pietryčių Azijoje.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija yra nusprendusi, kad A. Sacharukas daug kartų sąmoningai balsuodamas už savo frakcijos kolegą grubiai pažeidė Seimo Statutą, pakenkė Seimo reputacijai ir autoritetui bei sulaužė Valstybės politikų elgesio kodeksą.
Iš viso A. Sacharukas už L. Karalių balsavo 13 kartų, vienas teisės aktas buvo priimtas po pateikimo tik vieno balso persvara.
Pats A. Sacharukas etikos sargams iš pradžių aiškino, kad bandė balsavimo sistemos ypatumus, nes manė, kad ji įrengta taip, jog už kitą parlamentarą balsuoti iš ne iš jo vietos neįmanoma. Vėliau politikas sakė taip elgęsis todėl, kad taip daro dauguma jo kolegų.
L.Karalius praleido posėdžius, nes atostogavo
Apkalta L. Karaliui inicijuota dėl to, kad sausio mėnesį jis praatostogavo šešis neeilinės sesijos posėdžius, praleido keletą Sveikatos reikalų komiteto susirinkimų bei sudarė galimybę pasinaudoti savo balsavimo kortele kolegai A. Sacharukui.
Politiko tvirtinimu, iš Lietuvos jis išvyko gruodžio 29 d. ir savo atostogų metu lankėsi Tailande, Kambodžoje, Vietname bei Singapūre. L. Karalius tikino, kad kelionę planavo baigti sausio 12 d., tai yra dar iki pratęstos parlamento sesijos pradžios, bet dėl nenumatytų aplinkybių to padaryti nespėjo.
Etikos ir procedūrų komisija L. Karalių pripažino pažeidus Seimo Statutą bei Valstybės politikų elgesio kodeksą, pakenkus Seimo reputacijai ir autoritetui bei nesilaikius savo konstitucinės priedermės, nes be pateisinamos priežasties ir neturėdamas parlamento valdybos leidimo praleido šešis plenarinius posėdžius sausio 14, 16 ir 21 dienomis. Šiomis dienomis vyko po du posėdžius – po vieną ryte ir po vieną vakare.
Etikos sargai taip pat nutarė, kad L. Karalius, palikęs balsavimo kortelę, kuria buvo neteisėtai balsuota, sudarė galimybę pasinaudoti balso teise.
L. Karaliui esant užsienyje jo padėjėja parašė du elektroninius laiškus Sveikatos reikalų komitetui. Sausio 15 d. datuotame laiške buvo rašoma, jog parlamentaras posėdyje negalės dalyvauti, nes yra Klaipėdoje, o sausio 20 d. – kad slaugo sergantį tėvą. Pats L. Karalius aiškino, kad dėl tėvo slaugos jo padėjėja tiesiog nesuprato.
Pašalinimas – pritarus 85 Seimo nariams
Pagal Seimo Statutą, apkalta Seimo nariui gali būti pradėta, kai tai inicijuoja ne mažiau nei 36 parlamentarai. Apkaltos pagrindas gali būti Konstitucijos sulaužymas, priesaikos sulaužymo arba įtarimas, jog asmuo padarė nusikaltimą.
Parlamentas šiam tikslui turi sudaryti specialią tyrimo komisiją, kuri įvertina apkaltos iniciatorių argumentus ir sprendžia, ar tikslinga pradėti apkaltos procesą, ar ne, bet vėliau komisijos išvadas turi patvirtinti visas parlamentas.
Jeigu Seimas nusprendžia, kad pradėti apkaltos procesą pagrindas yra, tuomet balsų dauguma kreipiasi į Konstitucinį Teismą, kuris savo ruožtu sprendžia, ar konkretūs asmens veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Konstituciniam Teismui nutarus, kad Seimo nario veiksmai prieštarauja Konstitucijai arba jis sulaužė priesaiką, procesas toliau tęsiamas parlamente.
Galutiniam verdiktui – pašalinti asmenį iš pareigų – turi pritarti ne mažiau nei 85 Seimo nariai.
Apkaltos procedūrą A. Sacharukui ir L. Karaliui inicijavo Tautos prisikėlimo partijos frakcija, tačiau apkaltos iniciatorių motyvams pritarimą savo parašais išsakė ir kitų frakcijų atstovai. Krikščionių partijos frakcija susikūrė suskilus Tautos prisikėlimo partijos frakcijai.
J.Sabatauskas: „duok, Dieve, sėkmės komisijai įrodinėti“
Nepaisant fakto, kad dauguma Seimo narių pritarė specialiųjų komisijų sudarymui, kurios tirs A. Sacharuko ir L. Karaliaus elgseną, tačiau nemažai parlamentarų suabejojo, ar tokiu atveju nereikėtų vertinti ir kitų už kolegas balsavusių arba posėdžius praleidusių Seimo narių veiksmų.
Socialdemokratas Edvardas Žakaris klausė, ar specialioji komisija vertins balsavimą už kitą Seimo narį apskritai, ar apims ir tuos atvejus, kai telefonu kalbantis politikas šūkteli savo kolegai paspausti mygtuką už jį.
„Tai nėra tapatus atvejis, kai kolegos Seimo nariai duoda interviu ar daro kitus darbus čia salėje ir paprašo, kad už juos būtų balsuojama“, - į klausimą atsakė apkaltos iniciatorių motyvus pristatęs socialdemokratas Vytenis Andriukaitis.
„Darbietė“ Loreta Graužinienė pasiūlė žiūrėti į viską pagal įstatymo raidę: esą bent kartą už kolegą balsavę Seimo nariai turi nusišalinti nuo klausimo svarstymo.
Dėl L. Karaliaus veiksmų vertinimo parlamento posėdžių salėje kilo diskusija, ar apkaltos jis vertas dėl to, kad, be valdybos leidimo, praleido plenarinius ir komitetų posėdžius bei melavo, ar dėl to, jog galbūt sąmoningai paliko balsavimo kortelę A. Sacharukui bei sudarė galimybes jam pasinaudoti savo balso teise.
„Ar kur nors Seimo narys skrido, kada jis parskrido, kam jis pranešė ar nepranešė, apkaltos arba Konstitucijos požiūriu tai nėra motyvas apkaltai. Apkaltai motyvas yra vienas vienintelis – Seimo nario mandatas yra nepertraukiamas, jo negalima nei perduoti, nei parduoti“, - posėdyje kalbėjo konservatorius Saulius Pečeliūnas.
„Tuos visus dalykus, kuriuos išdėstėte... duok, Dieve, sėkmės komisijai įrodinėjant tuos teiginius“, - reziumavo socialdemokratas Julius Sabatauskas, kuris apkaltos iniciatoriams pažėrė daug priekaištų dėl teisinio paruoštų dokumentų „nešvarumo“.
Apkalta A.Butkevičiui anksčiau nepavyko
Per visą Seimo istoriją apkaltos procedūra surengta tik vienam Seimo nariui Audriui Butkevičiui, kuris 1997 m. buvo apkaltintas pasikėsinimu sukčiauti ir nuteistas laisvės atėmimo bausme.
Parlamentarui kalint kalėjime Seime 1999 m. jam buvo surengta apkaltos procedūrą, tačiau pašalinti jo iš pareigų nepavyko ir jis liko Seimo nariu.
Apkaltos procedūra 2004 m. yra pavykusi tik prezidentui Rolandui Paksui, kuris buvo apkaltintas neteisėtai suteikęs pilietybę finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui, sąmoningai leidęs pastarajam suprasti, jog teisėsaugos institucijos atlieka jo veiksmų patikrinimą, bei siekęs įgyvendinti jam artimų asmenų privačių asmenų turtinius interesus.