Tai antradienį BNS sakė Druskininkų aplinkos apsaugos agentūros viršininkas Algirdas Petkevičius. Kaip žinoma, mašalų naikinimo preparato "Vecto Bac" įsigijimą finansuoja Lietuvos Vyriausybė.

Druskininkų aplinkos apsaugos agentūra, vykdydama upinių mašalų populiacijos programą, palaiko ryšius ir koordinuoja veiksmus su kolegomis iš Baltarusijos.

Pasak A.Petkevičiaus, pirmadienį Lietuvos mokslininkų grupė apsilankė Baltarusijoje, iš kur parsivežė tyrimų duomenis apie maždaug 200 kilometrų Nemuno ruožą.

A.Petkevičiaus teigimu, norint, kad preparatas būtų panaudotas efektyviai, būtina dalį jo išpilti Baltarusijoje, iš kur preparatą upė parplukdys į Lietuvą. Pasak A.Petkevičiaus, baltarusių aplinkosaugininkai šiemet neišgali naikinti mašalus.

Šiemet upinių mašalų populiacijos programos vykdymui bei biologiniam preparatui "Vecto Bac", kuris jau yra atvežtas iš Šveicarijos, Lietuvos Vyriausybė skyrė 390 tūkst. litų.

"Atlikti pirminiai tyrimai, paskaičiuotas upinių mašalų biologinis tankumas. Skirtų lėšų ir preparato kiekio šiems metams visiškai pakanka. Tačiau pagrindinis problemos sprendimo raktas yra Baltarusijoje, nes ten didžiausia upinių mašalų masė", - sakė A.Petkevičius.

Anot jo, jei upiniai mašalai bus naikinami tik Lietuvoje, judančios oro masės iš Baltarusijos atneš naujus mašalų debesis. Šiuo metu upinių mašalų lervos tebes ivysto, ir jau gegužės 10-15 dienomis reikėtų panaudoti preparatą. Į vandenį preparatas turi būti išpiltas likus kelioms dienoms prieš vabzdžiams išsiritant iš lervų.

Upiniai mašalai ritasi gegužės viduryje, o birželio pradžioje jie kyla iš vandens, ieškodami žmonių ir gyvulių kraujo. Biologinis preparatas "Vecto Bac" perkamas iš vienintelės Lietuvoje šiuo preparatu prekiaujančios bendrovės - JAV kompanijos ABBOTT LAB atstovo Lietuvoje - uždarosios akcinės bendrovės (UAB) "Biopolis".

Nuo kraujasiurbių mašalų labiausiai kenčia žmonės, naminiai ir laukiniai gyvuliai. Apsisaugojimo priemonių nuo šių mašalų nėra, o vienintelė paguoda yra ta, kad jie neskrenda į patalpas.

Specialistai nerekomenduoja poilsiauti prie upių, ypač tiems, kurių silpnesnė imuninė sistema, nes mašalų suleistas antigenas gali sukelti karščiavimą bei alergiją.

Kiekvienais metais nuo vabzdžių labiausiai kenčia Varėnos, Druskininkų, Lazdijų, Alytaus, dalis Šalčininkų, šiek tiek - Vilniaus, Prienų, Kauno rajonai. Upinių mašalų populiacijos reguliavimo programa Lietuvoje pradėta vykdyti 1999 metais.