Komisijos posėdyje dalyvavęs prokuroras laikėsi nuomonės, kad bent vienas iš valstybės biudžeto sumokėtas litas užkerta kelią įgyti turtą už likusią jo vertę, nes esą taip būtų pažeistas viešas interesas, tuo tarpu politikai badė pirštais į tokio požiūrio nelogiškumus ir piktinosi, kad „prisikėlėlės“ Astos Baukutės problema buvo užkrauta ant visų Seimo narių pečių.
Šis klausimas trečiadienį buvo svarstomas Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje, kurioje lankėsi Vilniaus apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokuroras Jonas Rinkevičius ir SEB banko prezidento pavaduotojas Aivaras Čičelis. Nors komisija jokio sprendimo nepriėmė, tačiau pasibaigus oficialiajai posėdžio daliai jos nariai garsiai svarstė, kad komisija galėtų nutarti, jog nei teisės aktų, nei etikos pažeidimų nebuvo.
Prokuroras: galėjo būti pažeistas viešas interesas
Vilniaus apygardos prokuratūra Seimo Etikos ir procedūrų komisijai pateikė informaciją dėl trylikos parlamentarų, kurie buvo sudarę vadinamąsias „slaptas“ sutartis dėl nuomojamų automobilių atpirkimo pasibaigus kadencijai arba galėjo supainioti viešus ir privačius interesus transporto priemones nuomodami iš susijusių įmonių.
Tarp politikų, kurie su SEB lizingo bendrove sudarė atpirkimo sutartis minimi „prisikėlėlė" Asta Baukutė, socialdemokratės Birutė Vėsaitė ir Irena Šiaulienė, liberalcentristas Raimondas Šukys, konservatoriai Justinas Urbanavičius, Vaidotas Bacevičius, Danutė Bekintienė, Donatas Jankauskas ir socialdemokratas Bronius Pauža.
Liberalcentristas Žilvinas Šilgalis, konservatorius Jonas Šimėnas, prokuratūros nuomone, galėjo supainioti viešus ir privačius interesus, nes automobilius nuomojo iš su jais susijusių įmonių.
Prokurorams ėmusis domėtis automobilių nuomos sutartimis, visi politikai sutartis su lizingo bendrove pakeitė, todėl tyrimas nebuvo tęsiamas, tačiau Vilniaus apygardos prokuratūra parlamento etikos sargų paprašė įvertinti Seimo narių elgesį etikos požiūriu.
„Prokuratūra turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad Seimo nariai, esant tokioms aplinkybėms, įgijo galimybę įgyti automobilius privačion nuosavybėn dalį tų automobilių vertės (ar net žymią dalį) dengiant ne asmeninės, o valstybė biudžeto lėšomis. Faktiškai jie gavo galimybę gauti turtinės naudos valstybės lėšų sąskaita“, - posėdyje kalbėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokuroras J. Rinkevičius.
Jis pabrėžė, kad sutartyse buvo išreikšta parlamentarų valia pasibaigus kadencijai ar net kiek vėliau, nusipirkti šiuo metu už parlamentinei veiklai skiriamas lėšas nuomojamą automobilį.
SEB atstovas: pasiūlėme standartinę paslaugą
SEB banko prezidento pavaduotojas A. Čičelis Seimo etikos sargams aiškino, kad lizingo bendrovė tiek Seimo nariams, tiek kitiems žmonėms siūlo standartinę paslaugą bei standartines sutartis. Kadangi lizingo paslaugas teikianti įmonės prekiauja ne turtu, o pinigais, tai į sutartis esą natūraliai įtraukiama nuostata apie tai, kas atpirks nuomojamą turtą už likutinę jo vertę.
Pasak A. Čičelio, dažniausiai atpirkti turtą už likutinę vertę įsipareigoja automobilių dileriai , kartais tretieji asmenys arba patys automobilį nuomojantys asmenys.
„Šiuo atveju į mus kreipėsi Seimo nariai, mes juos vertinome kaip paprastus privačius fizinius asmenis, vertinome jų pajamas, šeimos pajamas, finansinius įsipareigojimus, vertinome, ar jie gali vykdyti lizingo sutartis. Ir iš tikrųjų buvo paprašyta, kad būtų aiškiai nurodyta, kas atpirks tą turtą pasibaigus veiklos nuomos sutarčiai“, - posėdyje aiškino SEB banko prezidento pavaduotojas.
„Kai kurie Seimo nariai prašė sudaryti tokias atpirkimo sutartis, kai kurie aiškiai to neįvardijo ir neprašė, tačiau visi Seimo nariai buvo supažindinti su standartinėmis lizingo sąlygomis, visi su jomis sutiko ir pasirašė sutartis. Prievarta niekas sutarčių nepasirašinėja“, - pridūrė A. Čičelis.
Dėmesį, kad politikai nebuvo verčiami pasirašyti lizingo bendrovės pateiktų sutarčių, atkreipė ir posėdyje dalyvavęs prokuroras J. Rinkevičius. Jo nuomone, politikai yra mąstantys žmonės, todėl matydami, kad siūloma sutartis neatitinka teisinio reglamentavimo galėjo prašyti ją pakeisti arba turėjo visas galimybes automobilį nuomotis iš kitos bendrovės.
A. Salamakinas: o kaip mums vykdyti parlamentinę veiklą?
Tačiau prokuroro svarstymai politikų neįtikino. Politikai skundėsi, kad esamas teisinis reglamentavimas yra nelogiškas, nes Seimo nariai, nuomodami savo parlamentinei veiklai atlikti skirtus automobilius patiria asmeninį finansinį nuostolį: iš savo algos sumoka užstatą, o kai kurie iš atlyginimo moka ir dalį nuomos išlaidų, nes esą parlamentinei veiklai skiriamų pinigų nepakanka išlaikyti biurui, sumokėti už telefono sąskaitas, internetą bei visas kitas išlaidas.
„Kas grąžins užstatą, kurį iš atlyginimo sumokėjo Seimo narys?“, - komisijos posėdyje prokuroro klausė konservatorė Vida Marija Čigriejienė.
„Ar pažeistas viešas interesas, jeigu Seimo narys, išsinuomojęs automobilį, pasibaigus kadencijai jo neperka ir palieka. Ta suma iki likutinės jau yra išmokėta Seimo nario parlamentinei veiklai skirtomis lėšomis. Tai tada, jei nuperka trečiasis asmuo, viskas tvarkoje, pažeidimo nėra, o jeigu Seimo narys nuperka, tai tada įstatymas pažeistas - Seimo narys pasinaudojo valstybės lėšomis“, - piktinosi valstietis liaudininkas Konstantas Ramelis.
„Sumažinus parlamentinių lėšų sumas kai kurie Seimo nariai dalį, mano žiniomis, apie pusę sumoka iš savo atlyginimo už tuos automobilius, kai kurie moka visą sumą, nes kontoros, biuro ir visų kitų išlaidų suma viršija ir automobiliui nelieka“, - aiškino konservatorė Rūta Rutkelyte. Ji teiravosi, kaip prokurorai vertina tokia situacijas, tačiau aiškaus atsakymo negavo.
„Tai jeigu Seimo narys Jonaitis ar Petraitis vos ne pusę nuomos sumokėjo iš savo pinigų, kad vykdytų parlamentaro funkcijas? O jūs sakote, jis negali nusipirkti, tegul nusiperka iš gatvės atėjęs asmuo, tada viskas okei. O jis savo pinigų sukišo nemažą sumą (atsiprašau už žodį), bet jis vis tiek negali šito daryti. Šito nesuprantu....“ - piktinosi socialdemokratas Algimantas Salamakinas, tačiau iš prokuroro gavo atsakymą, kad šis politikams patarinėti negali.
Problema kilo ėmus tirti A.Baukutės atvejį
Kad kai kurie parlamentarai yra sudarę po dvi automobilių nuomos ir atpirkimo sutartis, paaiškėjo, kai prokurorai pradėjo tirti A. Baukutės visureigio nuomos už parlamentinei veiklai skirtas lėšas aplinkybes. Nustatyta, kad pernai kovo 12-ąją lizingo bendrovė su Seimo nare sudarė beveik 140 tūkst. Lt kainuojančio automobilio nuomos sutartį. Tą pačią dieną pasirašyta ir transporto priemonės atpirkimo sutartis, iš kurios matyti, kad pasibaigus Seimo narės įgaliojimams, jai pačiai ar jos nurodytam trečiajam asmeniui yra sudaryta galimybė automobilį įsigyti už likutinę vertę.
Pastarojoje sutartyje nurodyta automobilio atpirkimo kaina – 24,4 tūkst. Lt – iš esmės sutampa su nuomos sutartyje numatyta jo likutine verte nuomos laikotarpio pabaigoje.
Prokurorai priėjo prie išvados, kad sutartys sudaro prielaidas Seimo narei ar jos nurodytam trečiajam asmeniui gauti turtinės naudos – įgyti automobilį – valstybės sąskaita, nes didžioji dalis jo vertės būtų padengta valstybės biudžeto lėšomis, kas mėnesį mokant nuomos įmokas.
Tai, prokurorų manymu, yra nesuderinama nei su visos visuomenės interesų tenkinimu, nei su maksimalios naudos visuomenei siekimu, nei su valstybės turto tausojimu, nešvaistymu, rūpestingu, racionaliu naudojimu bei naudojimu tik teisės aktų nustatyta tvarka.
A. Baukutei atsisakius atpirkimo sutarties, teisme sudaryta taikos sutartis su prokuratūra.
Konstitucija ir Seimo teisės aktai numato, kad Seimo nario išlaidos, susijusios su parlamentine veikla, yra atlyginamos iš valstybės biudžeto, tačiau automobilio įgijimas privačion Seimo nario nuosavybėn niekaip nėra susijęs su parlamentine veikla.