Tokijuje - lietuviški gėrimai
- Diplomatinę tarnybą Japonijoje atliekate truputį ilgiau nei pusantrų metų. Kaip sekasi?
- Labiau vertėtų klausti, kaip mums, ambasados darbuotojams, sekasi Japonijai pristatyti Lietuvą. Kiekvienas bendravimas ir tiesioginis kontaktas su žmonėmis Japonijoje yra labai svarbus, kadangi, kad ir kaip gaila, paprasti japonai Lietuvą žino ir vertina kaip buvusios Sovietų Sąjungos provinciją. Diplomatų tikslas yra pakeisti tokį supratimą, todėl stengiamės, kad kuo daugiau japonų sužinotų, kokia yra Lietuva, kad jie važiuotų į Lietuvą, nes tik bendravimas ir šalies pamatymas savo akimis suteikia daugiau šansų, kad japonai ryšis bendrauti su mūsų šalimi ekonomikos, kultūros, švietimo ir kitose srityse.
- Ką lietuviško - prekių ar paslaugų - Japonijoje galima rasti?
- Užkąsti nerasite, tačiau išgerti gausite. “Alita” jau pradeda vežti šampaną, Tokijo parduotuvėse galima rasti ir šios bendrovės “Samanės”. Taip pat Japonijoje yra lietuviškų gintaro, lino gaminių, kurie čia labai populiarūs. Po truputį didėja medienos gaminių eksportas į Japoniją. Gali pasirodyti keista, bet Japonijoje labai vertinami ir technikos dalykai.
Japonija visame pasaulyje žinoma kaip aukštų technologijų šalis, bet Lietuvos specialistai joje atranda daug galimybių pritaikyti savo pasiekimus. Šiuo metu stambiose Japonijos įmonėse ir gamyklose veikia apie 120 Lietuvos lazerių, kurie naudojami gamybiniams eksperimentiniams darbams, o juos aptarnauja ir lietuvių specialistai. Mūsų šalies programinės įrangos specialistai kuria programas, kurios naudojamos japoniškų technologijų kūrimui. Mūsų jaunuomenė, studentai ir doktorantai vis dažniau atvyksta studijuoti bei stažuotis į Japoniją ir tai labai gerina Lietuvos įvaizdį japonų akyse.
Turistų srautas gerokai padidėjo
- Siekdami naudingo bendradarbiavimo su Japonija turbūt patys Lietuvos verslininkai turėtų rodyti daugiau iniciatyvos?
- Be abejo. Bet yra ir japonų, kurie mus tiesiog stebina savo nuoširdumu ir noru bendrauti su Lietuva. Lietuvos ir Japonijos draugystės asociacijos nariai, pavyzdžiui, šios organizacijos atsakingasis sekretorius Nobutoši Noma, kuris ambasadoje dirba visuomeniniais pagrindais mano patarėju, ir kiti įvairiausiais būdais stengiasi organizuoti lietuvių ir japonų verslininkų ryšius bei kontaktus. Bet būna, kad paskambina visai nežinomas japonas ir pasako, jog nori važiuoti į Lietuvą bei skirti lėšų vaikų namams ar kitiems kilniems tikslams. Tokių žmonių Japonijoje, kas mus labai stebina, daugėja.
Dažniausiai tie žmonės su Lietuva neturi nieko bendra, tačiau yra girdėję apie ją ir Lietuvoje dirbusį japonų diplomatą Čijunę Sugiharą. Prieškario laikų diplomatas, išdavęs 6000 vizų žydų tautybės žmonėms, bėgusiems nuo holokausto pavojų, yra gerai žinomas Japonijoje ir į Lietuvą pirmiausiai vykstama kaip į jų diplomato šalį. Japonai nori pamatyti Lietuvą ir Japoniją siejančius dalykus - istorinį konsulato pastatą Kaune, sakurų parkus, Klaipėdą, kuri jau 15 metų draugauja su Kudzi miestu.
O atvykę pamato ir Lietuvos gamtą, ir Vilniaus baroką ir kitus mūsų šalies privalumus, todėl jau kitą kartą atvyks, kad iš arčiau susipažintų su Lietuva. Grįžę savo įspūdžius jie papasakoja kitiems, todėl per 5 metus japonų turistų srautas į Lietuvą padidėjo beveik 15 kartų. Tai yra labai svarbu, nes pačioje Japonijoje informacijos apie Lietuvą labai trūksta.
Netgi ambasadoje neturime bukletų apie Lietuvą japonų kalba. Tik šiais metais pasirodė japonų kalba Paknio leidyklos knyga, bet ji yra per brangi ambasados kasdieniams poreikiams. 2005 metais Lietuva dalyvaus “Expo” parodoje Japonijoje, todėl tikiuosi, kad rengiantis jai Lietuvos Vyriausybė ir verslo organizacijos skirs papildomų lėšų išleisti informacinę medžiagą apie Lietuvą japonų kalba.
Merginos ieško darbo
- O Kaunas ar turi kokių nors sričių ar nišų, kurios galėtų padėti kurti verslo ryšius su Japonija?
- Kaunas jų turi ypatingai daug, kadangi Č.Sugiharos vardas labiausiai siejasi su Kaunu. Vien dėl to yra labai didelės galimybės Kaunui susigiminiuoti su kuriuo nors Japonijos miestu. Žinau, kad yra pareikštas Kauno noras giminiuotis su Hirosima. Bet jeigu su Hirosima sutartis nebus pasirašyta, tikrai galėtume paieškoti kito miesto, galbūt netgi iš Č.Sugiharos gimtosios Gifu prefektūros, kuris norėtų bendradarbiauti su Kaunu. Būtent Kaunui matau didžiausias galimybes iš kitų Lietuvos miestų susirasti bendradarbiavimo partnerį.
- Atrodo, kad vienos pirmųjų savito verslo ryšius čia užmezgė merginos iš Lietuvos? Ar jos dirba geišomis, šokėjomis, ar užsiima kokia nors kita veikla?
- Lietuvės į Japoniją, kaip ir į Europos šalis, vyksta siekdamos užsidirbti, nors čia joms mokama nepalyginamai mažiau nei japonėms. Neturiu informacijos, kiek jų čia dirba ir kokios rūšies veikla jos užsiima Japonijos baruose, bet nebuvo nė vienos savaitės, kad ambasada nesulauktų skambučio iš Japonijos policijos ar Migracijos departamento apie nelegaliai dirbančias lietuves. Ambasada gali padėti tik toms, kurios nori, bet negali išvykti į Lietuvą.
O apie nelegaliai dirbusias merginas mes esame tik informuojami, kad viena ar kita pilietė yra sulaikyta ir bus ištremiama arba, naujai atvykus, nebus įleidžiama į šalį. Tuomet ambasada tik rūpinasi, kad merginos tikrai išvyktų iš šalies, o ne atsidurtų kalėjime. Laimė, tokių atvejų dar nepasitaikė, nes Japonijos kalėjimai yra vieni žiauriausių pasaulyje, užsieniečiai juose yra labai niekinami.