"Įsivaizduokite, kas atsitiks, o atsitiks, atsiprašau, Kėdainiai. Kada visos savivaldybės galios centras pateks į vienas rankas", - tvirtino politikas, dalyvavęs diskusijoje apie savivaldybių tarybų rinkimų sistemos keitimą, naują savivaldos modelį ir tiesioginius merų rinkimus.
Anot jo, pirmieji tiesioginiai mero rinkimai "dar kvepės demokratija", per antrus, trečius ir visus kitus tiesioginius merų rinkimus esą "apie demokratiją galime nebešnekėti".
"Kodėl? Todėl, kad lems pinigai. O jie vietos lygiu bus koncentruoti vienoje grupuotėje", - tvirtino A.Rudys ir pabrėžė kalbąs iš patirties, su kuria susidūrė Vilniaus miesto savivaldybėje.
Anot politiko, dabartinėje savivaldos rinkimų sistemoje yra per mažas viešojo intereso atstovavimas, tačiau jį pakeitus taip, kaip dabar siūlo Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSRK), t. y. kad tiesiogiai renkami merai būtų vykdomosios valdžios atstovai, kiltų grėsmė savivaldybėms virsti karalystėmis.
"Dabar savivaldybėje visko yra, o jeigu ateityje padarysi, kad meras bus vienvaldis karaliukas, mažesnės savivaldybės pasidarys vieno karaliuko giminės, draugų ir artimųjų sankaupa", - tvirtino socialdemokratas.
Jo teigimu, toks meras sau pajungs ir savivaldybės tarybos narius.
"Per savo ketvirtą kadenciją matau labai paprastus žingsnius. Kada meras renkamas pirmame tarybos posėdyje, dažnai vieno-dviejų balsų skirtumu persveria, kas galiausiai taps meras. Praeina trys keturi mėnesiai, ir mero dauguma pasidaro keturi-penki balsai. O kodėl? O todėl kad vieną kartą paėmęs valdžią jis randa būdų net ir savo oficialius oponentus patraukti į savo interesų pusę", - teigė A.Rudys.
Jis sakė tokią situaciją jau matęs Vilniaus miesto savivaldybės taryboje.
"Viena ponia Larisa vieną trečiadienį tarybos posėdyje projektą dėl prie Kuro aparatūros gamyklos esančio 62 hektaro ploto perėmimo "Rubicon group" į šuns dienas išdėjo. Po trijų savaičių tarybos posėdyje tokius ditirambus tam projektui giedojo, kad nieko nesupratau, - Seime pasakojo A.Rudys. - Paskui paaiškėjo, kad meras sugebėjo Rusų sąjungai per tas tris savaites paskirti patalpas, ko ji siekė daug metų".
"Vykdomosios valdžios bet kokioje situacijoje galimybės papirkinėti tarybos narius tampa begalinis", - pabrėžė politikas.
Jis taip pat teigė, kad tapęs vykdomosios valdžios atstovu meras įgis galimybę monopolizuoti vietos komunalinį ūkį, dalį socialinės sferos.
A.Rudžio manymu, labiausiai tinkamas rinkimų modelis savivaldai - mažoritarinė rinkimų sistema, kai teritorija suskirstoma į rinkimų apygardas, kuriose rinkėjai tiesiogiai renka vieną atstovą iš kelių kandidatų.
Visuomenės atstovas teisininkas Liudvikas Ragauskis, Konstituciniame Teisme apgynęs nepartinių asmenų teisę kelti savo kandidatus į savivaldybių tarybas, išvis stebėjosi, kas suteikė teisę partijoms kelti savo kandidatus.
"Niekur Konstitucijoje nerandu nei tiesioginės, nei išvestinės normos, iš kur atsiranda rinkimų teisė pas juridinius subjektus - partijas. Kaip atsiranda teisnumas pas juos, o mes, gyventojai, netenkame. Mes tampame kaip butaforiniai", - stebėjosi kalbėtojas.
Jis teigė, kad argumentai, jog tiesioginiai merų rinkimai ir nepartinių kandidatų kėlimas susilpnins partijas, jam neaktualios.
"Dabartiniai pasisakymai, kad tai silpnina partijas - dėl manęs jūs išnykite, partijos. Realiai čia mūsų, gyventojų, rinkimų teisė kelti kandidatus", - kalbėjo jis.
L.Ragauskis teigė esąs už mišrią rinkimų sistemą.
Tuo metu politologė Ainė Ramonaitė tvirtino, kad tiesioginiai merų rinkimai susilpnins partijas ir tai turės neigiamos įtakos visai politinei sistemai. Anot jos, "kelias į normalią demokratiją" yra kitoks - partijų stiprinimas.
"Tiesiogiai renkami merai, net jei būna partiniai, jie atsitraukia nuo partijos. Kaip partijos susitvarkys, kai jų lyderiai, tapę merais, atsitrauks nuo partijos", - galimus tiesioginių merų rinkimų pavojus vardijo politologė.
Ji pareiškė, kad kurdami naujus modelius "užsisukame į labai pavojingą žaidimą".
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, kurortui vadovaujantis jau ne vieną kadenciją, pabrėžė, kad klaidinga manyti, jog atėję nepartiniai žmonės ar kuriame nors kaime, miestelyje tiesiogiai išrinkti žmonės per naktį padarys revoliuciją.
"Prieš dešimt metų, kai mane išrinko, irgi maniau, kad revoliuciją per vieną naktį padarysiu. Praktikoje šiek tiek kitaip dėliojasi", - sakė jis.
Anot jo, kaip tik kyla grėsmė, kad išrinkti konkrečių vietovių atstovai kiekvienas "pradės antklodę tempti į savo pusę", o pinigų nuo to juk daugiau neatsiras.
"Nesutinku, kad meras yra kažkoks karaliukas, kad mes nutolę nuo žmonių. Juk tą meras kažkas ne iš kosmoso atsiunčia. Jį renka tos pačios partijos, tai nėra iš kažkur atsiųstas agentas", - kalbėjo R.Malinauskas.
Didžiausios Seimo frakcijos - Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų - seniūnas Jurgis Razma mažoritarinėje vietos savivaldos rinkimų sistemoje įžvelgė dar vieną pavojų: "Šalčininkuose net dėl kvapo nebeliktų kitos partijos atstovo. Nemanau, kad tai būtų sveika demokratija."
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas yra parengęs keturis galimus savivaldybių tarybų rinkimų modelius.
Pagal pirmąjį vietos politikai būtų renkami panašiai kaip dabar - pagal sąrašus, tik kandidatų sąrašus be partijų galėtų kelti ir nepartiniai piliečiai.
Kitas modelis - proporcinis-teritorinis, kai savivaldybės teritorija būtų suskirstyta į keletą daugiamandačių rinkimų apygardų ir kiekvienoje būtų renkama po vienodą skaičių tarybos narių.
Trečias modelis - mišri rinkimų sistema. Dalis savivaldybių tarybos narių renkama pagal sąrašus, dalis - balsuojant tiesiogiai už asmenį.
Ketvirtas variantas - perkeliamo balso rinkimų modelis, kai iš įvairių kandidatų sąrašų galima išsirinkti keletą kandidatų ir jiems atiduoti savo balsą.
Vieną iš šių modelių turės pasirinkti Seimas. Pagal Konstitucinio Teismo nutarimą nepartinių kandidatų sąrašams turi būti sudaryti teisė dalyvauti kitų metų pradžioje vyksiančiuose savivaldos rinkimuose.
Be to, dalis politikų, tarp jų ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, siekia, kad tuo metu vyktų ir tiesioginiai merų rinkimai.