„Tų rūpesčių tikrai yra dėl to, kas vyksta pačioje Lietuvoje ir vyksta aplinkui. Ir mes pastebime iš daugelio reiškinių, kokia eina didelė ideologinė ekspansija ir būtent mūsų kryptimi iš Rytų į Lietuvą specialiai nutaikyta, nes Lietuva turbūt yra kietesnis riešutėlis prie Baltijos ir, mus palaužus, daugiau jau gal nebūtų jokio vargo atkuriant buvusias valdas, buvusią įtakos erdvę nuo labai tolimų Rytų iki tų keistų Eurazijos Vakarų Karaliaučiuje“, - kalbėjo politikas.

Pasak jo, Lietuva pastaraisiais metais laiko savo tapatybės egzaminą, o ši tapatybė yra nuolat menkinama, stengiamasi įteigti, kad galbūt reikėtų „persukti ienas ir dairytis į kitus Dievus, kitas vertybes“. V. Landsbergis sako, kad mūsų šaliai taikomas didelis ideologinės, strateginės ir energetinės ekspansijos planas, kad mes patys įsisąmonintume, jog esame visiški bejėgiai.

„Aš matau didelės ideologinės ir energetinės, strateginės ir kitokios ekspansijos planą būtent Baltijos kryptimi – ir vamzdžiai, ir mistraliai, ir manevrai, ir branduolinės raketos mūsų pašonėje, kurios tuoj pat žada atsirasti. Arba kad mes nors mintyse žinotumėm, kad esame visiški bejėgiai taip, kaip po Kovo 11-osios, kai aplink parlamentą važinėjo tankai ir šarvuočiai su į mūsų langus atidengtais sunkiaisiais kulkosvaidžiais. Nors dar nešaudė, bet demonstravo. Ir tai buvo karas, psichologinis karas ir dabar jis stiprinamas rodant, kokie mes būsime atseit bejėgiai ir kaip niekas mūsų neapgins“, - sakė politikas.

Siūlė apsaugoti lietuvių mažumą lenkų rajonuose

Drauge su mūsų šalies tapatybe, pasak V. Landsbergio, yra atakuojama ir dabartinės valdančiosios konservatorių-krikdemų partijos tapatybė: esą keliamas klausimas, ar tik ji nesupanašėjo su konkurentais, kuriuos „puošia“ daugybė „ideologinių, materialinių, finansinių, korupcinių bei kitų neskaidrumų“.

V. Landsbergio nuomone, jis kartais ir pats nusivilia, kad į partiją skverbiasi požiūris, jog politiką galima daryti pinigais. Politikas priminė, kad TS-LKD kol kas nepadarė nieko, kad būtų tinkamai kontroliuojamas partijų finansavimas – esą konkurentai gauna „milžiniškus pinigus, kontrolės mechanizmų nėra, o mes atseit valdžioje“.

DELFI primena, kad kiek anksčiau Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, konservatorius Arvydas Anušauskas viešai prabilo, jog dalis partijų gali būti finansuojamos iš kontrabandos.

V. Landsbergio nuomone, ypač reikia ruoštis ir apskričių naikinimui, kai visa valdžia atiteks savivaldybių taryboms arba ateityje tiesiogiai renkamiems merams. Esą tuomet gali kilti bėdų Pietryčių Lietuvoje, kur didžiąją gyventojų daugumą sudaro etniniai lenkai, o lietuvių mažuma yra diskriminuojama.

„Turime pasvarstyti, o kas darysis Rytų Lietuvoje, kur yra labai aiškiai augančio lenkiškojo nacionalizmo ir lietuvių mažumos problema. Ir mes turėtumėm prabilti galbūt įstatymiškai apsaugoti lietuvių mažumą. Nes nacionalinės mažumos yra ne tik visos šalies mastu, kaip visur suprantama, bet yra ir vietos, kur lietuvių mažuma turi būti apsaugota“, - sakė europarlamentaras.

Kritikavo dėl nepasisekusių derybų su DP ir krikščionimis

V. Landsbergis kalbėdamas partijos tarybos posėdyje sukritikavo partijos vadovybę, kad ši dėl koalicijos derasi siaurame rate – esą partijos tarybos nariai apie tai sužino tik iš spaudos. Maža to, buvusias derybas dėl koalicijos išplėtimo su Darbo partija ir Krikščionių partija politikas pavadino politiškai nenaudingomis.

„Kai kurių politinių klaidų ne taip seniai praeityje (nebuvo išvengta – DELFI). Kaip kad Viktoro Uspaskicho kvietimas į valdančiąją koaliciją jo paties baudžiamosios bylos ir atviros paniekos TS-LKD fone“, - kalbėjo europarlamentaras.

Jis taip pat teigė, kad derybos su Gedimino Vagnoriaus vadovaujama partija konservatorius-krikdemus pavertė tarsi išsigandusiais prašytojais, o „krikščionys“ sėkmingai spekuliavo, siekdami sau naudos.

Siūlė naiviai nesidžiaugti dėl Lietuvos laimėjimų

Partijos tarybos posėdyje V. Landsbergis pasiūlė pritarti rezoliucijai „Dėl šalies tapatybę pažeidžiančių ženklų“. Politiko nepasitenkinimą sukėlė ir dviejų konservatorių atstovų valdomų miestų – Vilniaus ir Kauno sprendimas leisti Antrojo pasaulinio karo veteranams už „Gazprom“ pinigus įrengti Amžinosios ugnies aukurus, kaip pagarbos simbolį žuvusiems sovietų kariams.

Pasak V. Landsbergio pasiūlyto teksto, dokumente būtų atkreiptas dėmesys ir į lenkiškąjį nacionalizmą Pietryčių Lietuvoje.

Politikas sako, kad į dvidešimties metų mūsų šalies nepriklausomybė šventę reikia eiti ne naiviai džiaugiantis dėl laimėjimų, o aiškiai suvokiant, kad padėtis nėra geresnė, nei tada, kai aplink parlamentą važinėjo rusų tankai – esą dabar jie važinėja aplink Lietuvą.

V. Landsbergis taip pat pasiūlė taryboje apsvarstyti tokius svarbius klausimus, kaip Rusijos dujų milžino „Gazprom“, 2003 m. privatizavusio Kauno termofikacijos elektrinę, kaltinimą esą Lietuva nesilaiko privatizavimo sutarties, nustatė mažesnę nei numatyta sutartyje šilumos kainą. Rusai reikalauja kompensuoti 191 mln. JAV dolerių (483 mln. Lt).

„Naujiena, kurią gauna mūsų drąsi šalis – Rusijos dovanėlė Lietuvai Kovo 11-osios dvidešimtmečio proga: pusės milijardo ieškinys už dujas, kadangi monopolistas gali nustatinėti kainas kokias tik nori, o mes padarėm jiems nuotolį, nors ir taip mokam jiems daugiau negu bet kuri šalis Europoje, berods. Tai mes susiduriame su galimu valstybiniu reketu ir jei Lietuva būgštaus ir pradės atsiprašinėti, tai paprastai tuo atveju jie tik kelia reikalavimus“, - sakė politikas.