Pasak ALF pranešimo spaudai, apžvalgoje teigiama, kad Lietuva žengė ryžtingą žingsnį užtikrindama teismų nepriklausomumą. 2002 metais Lietuvoje buvo priimti nauji įstatymai, kurie iš esmės pagerino pagrindinę įstatymų įgyvendinimo kontrolės bei institucinę struktūrą ir teismams suteikė visapusę realią institucinio bei administracinio pobūdžio autonomiją.
"Deja, šią vasaros paviešinti skandalai rodo, kad teismų sistema ir toliau išlieka linkusi į uždarumą, joje klesti korupcija, neegzistuoja jokia teismų veiklos atskaitomybė visuomenei", - rašoma apžvalgoje.
Dokumente pažymima, kad šiuo metu susiklostė situacija, kai pagal Konstituciją už teismų sistemos formavimą atsakinga Lietuvos politinė valdžia (prezidentas ir Seimas) yra faktiškai nusišalinusi ne tik nuo deramo savo konstitucinės pareigos vykdymo, bet ir atsakomybės už šią sritį.
ALF nuomone, teisėjų atrankos procedūroms trūksta skaidrumo ir viešumo, šios procedūros ydingumas didėja ir dėl to, kad įstatymuose nenumatyta galimybė skųsti Atrankos komisijos sprendimus, o tiesmukiškai įtvirtinta prezidento valios laisvė skirti teisėjus nesuderinta su kitomis Konstitucijos nuostatomis.
Dokumente taip pat rašoma, kad karjeros siekiančių teisėjų vertinimo kriterijai bei Aukščiausiojo Teismo teisėjų skyrimo tvarka ne tik nėra skaidri, bet ir kelia potencialų pavojų teisėjų nepriklausomumui. "Ši padėtis karjerą siekiančius daryti teisėjus skatina pataikauti savo teismų vadovams bei (atitinkamai) Aukščiausiojo Teismo pirmininkui", - pažymima apžvalgoje.
Joje rašoma, kad tebėra problemiškos ūkinės-administracinės teismų pirmininkų funkcijos. Viena vertus, šie asmenys nėra ruošiami atlikti atitinkamas funkcijas, kita vertus, aukščiausios kvalifikacijos teisėjai (būtent tokie skiriami teismų pirmininkais), užuot vykdę teisingumą, sprendžia ūkio ir personalo vadybos klausimus.
ALF teigimu, apylinkių ir apygardų teismuose teisėjai priversti patys atlikti daugybę techninio darbo, kurį galėtų atlikti teisėjų padėjėjai. Tokia neracionali padėtis lemia nepagrįstai didelius teisėjų darbo krūvius, o kartu daro žalo teismų darbo kokybei.
"Iki šiol Lietuvoje nėra jokių teisminės valdžios atskaitomybės formų. Teismų vadovai nerengia netgi formalaus adresato neturinčių ataskaitų visuomenei. Teismų sistema tebėra itin uždara informacijos teikimo požiūriu. Tai ypač būdinga teisėjų drausminės atskaitomybės klausimais. Ši informacija visuomenei faktiškai neprieinama", - tvirtina ALF.
Fondo parengtame dokumente pažymima, kad d ažnai teisėjai visiškai nerodo iniciatyvos atkurti teisingumą. Kadangi jiems trūksta pilietiškumo, jie vadovaujasi tik įstatymu ir nepajudina nė piršto, kad padarytų daugiau, negu juos vienareikšmiškai įpareigoja įstatymas. ALF nuomone, tai stiprina neigiamą visuomenės nuomonę ir skatina įtarinėti teisėjus korupciniais ryšiais.
Apžvalgoje pažymima, kad nėra pagrindo manyti, kad problemos galėtų išsispręsti savaime.
"Turime pripažinti, kad esamos padėties pagerinimui būtina imtis priemonių, nes po naujos Teismų įstatymo redakcijos priėmimo progresas iš esmės sustojo. Panašu, kad išsprendus pagrindines su prieštaravimu Konstitucijai ir tarptautiniams standartams susijusias problemas, atėjo atsipalaidavimo metas", - rašoma apžvalgoje.
Išsamiai šis dokumentas bus pristatytas antradienį Vilniuje, BNS konferencijų salėje rengiamoje spaudos konferencijoje, kurioje dalyvaus ALF valdybos pirmininkas Gintautas Bartkus, Teisės instituto direktoriaus pavaduotojas Petras Ragauskas.