Kaip rašo "Lietuvos rytas", penktadienį Lietuvos dailininkų sąjunga kreipėsi į Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūrą (LATGA-A), reikalaudama atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią Lietuvos gėjų lyga padarė 80 metų skulptoriui Broniui Vyšniauskui. Šis menininkas prieš penkiasdešimt metų kartu su dabar jau mirusiu Napoleonu Petruliu sukūrė dviejų darbininkų skulptūrą, iki šiol stovinčią ant Vilniaus Žaliojo tilto.

Nemokamai platinamas gėjų leidinys išleistas už Europos Sąjungos ACCESS programų lėšas.

LATGA-A vaizduojamojo meno skyriaus vadovė Gabrielė Naprušienė "Lietuvos rytui" sakė surašiusi pretenzijų raštą. Pasiūlyta skulptoriui atlyginti žalą - daugiau nei tūkstantį litų. Jeigu Lietuvos gėjų lyga to nepadarys, bus kreiptasi į teismą, o tuomet moralinė žala skaičiuojama nuo 5 iki 25 tūkst. litų.

Gėjų organizacijos vadovai visa tai laiko bandymu susidoroti su seksualine mažuma.

Viršelyje panaudoti Vilniaus centre stovinčią skulptūrą sugalvojo Lietuvos gėjų lygos pirmininkas Vladimiras Simonka, kuris dienraščiui sakė jau anksčiau pastebėjęs, kad šioje N.Petrulio ir B.Vyšniausko skulptūroje yra homoerotikos. "Du gražūs vyrai stovi greta, moterų nematyti. Kodėl jie negalėtų jausti simpatijos vienas kitam? Be to, abu yra darbininkai, taigi labai tinka leidiniui apie gėjų darbo santykius iliustruoti", - sakė V.Simonka.

Lietuvos gėjų lyga dar visai neseniai svarstė, kad visi gėjų renginiai Vilniuje galėtų prasidėti prie šios skulptūros padedant gėlių.

Jie planavo būtent čia pradėti tarptautinę konferenciją "(Ne)lygūs darbe" ir visų iš daugelio Europos šalių susirinkusių gėjų bei lesbiečių vardu padėti gėlių, bet konferencijos tvarkaraštis buvo perkrautas ir šią ceremoniją teko atidėti.

Skulptorius B.Vyšniauskas tokią gėjų interpretaciją pavadino ciniška provokacija ir kiaulišku elgesiu. Jo manymu, toks gėjų elgesys - tai ne kas kita kaip šmeižtas. Profesorius dar pasiteiravo, ar tie gėjai nėra jo buvę studentai, kurie nutarė taip jam atkeršyti.

Lietuvos gėjų lygos koordinatorius E.Platovas atkreipė dėmesį, kad viršelyje B.Vyšniausko skulptūra nufotografuota neįprastu rakursu, be to, panaudotas tik skulptūros fragmentas. Jo manymu, leidinio viršelyje panaudota Ugniaus Gelgudos fotografija, kuri pati - meno kūrinys.

Su dailininke Akvile Anglickaite dėl viršelio dizaino ir fotografijos Lietuvos gėjų lyga yra sudariusi sutartį pagal autorių teisių įstatymą.

Be to, ginantis autorių teises įstatymas aiškiai skelbia, kad leidžiama be autoriaus sutikimo ir nemokant autorinio honoraro atgaminti ir viešai skelbti skulptūras, sukurtas nuolat stovėti viešose vietose.

G.Naprušienė aiškina, kad Gėjų lygos leidinyje skulptūra - pagrindinis vaizdavimo objektas. Ji panaudota siekiant netiesioginės komercinės naudos. Įstatyme aiškiai parašyta, kad tokiu atveju reikalingas autoriaus sutikimas.

1952 metais Vilniuje pastatytos keturios skulptūros ant Žaliojo tilto vaizdavo įvairių socialinių grupių ir profesijų žmones. Vienoje jų stovintys greta vyrai yra šachtininkas ir mūrininkas.

E.Platovas neabejoja, kad dviejų darbininkų skulptūra buvo sumanyta ir užsakyta kaip sovietinės propagandos pavyzdys. Bet jis neatmeta, kad menininkai kurdami nesąmoningai galėjo palikti galimybių ir kitokiai interpretacijai.

B.Vyšniauskas sakė, kad vaizduoti du vyrus darbininkus, o ne vyrą ir moterį, nutarė patys skulptoriai.

"Su tokiais įrankiais dirbti ne vaikams ar mergaitėms. Viena iš ketaus nulieta figūra jau pusę amžiaus laiko pneumatinį plaktuką, kita - mūrininko įrankius. Vienas vyras - vyresnis, kitas - jaunesnis, abu stiprūs ir energingi. Ką ten gėjai galėjo įžiūrėti?" -stebėjosi skulptorius.

Šį rudenį tarptautinės konferencijos, skirtos gėjų diskriminacijos darbe problemoms, dalyviai iš užsienio nedvejojo, kad skulptūra ant Žaliojo tilto vaizduoja būtent gėjus. Vienas konferencijos dalyvių labai gyrė knygos viršelio sumanytojus.