Išmirštančios visuomenės neišlaikys jokia sistema
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas pateikė pasiūlymą vaiką prižiūrinčiai motinai arba tėvui mokėti 100 proc. buvusio atlyginimo, jei pasirenkamos vienerių metų vaiko priežiūros atostogos. Priešingu atveju pirmais metais siūloma mokėti 60 proc., antraisiais – 40 proc. atlyginimo.
Keisti vaiko priežiūros atostogų tvarką ministras siūlo nuo 2012 m., tačiau jis pripažįsta, kad tai yra tik jo pasiūlymas ir Vyriausybė kol kas nėra išreiškusi nuomonės dėl jo. Taip pat jis pripažino, kad jo ministerijoje suburta darbo grupė siūlė palikti dvejų metų trukmės mokamas vaiko priežiūros atostogas, tačiau gerokai mažinti pačią išmoką. Šiuo metu vaiką namuose prižiūrinčiam vienam iš tėvų pirmaisiais vaiko auginimo metais mokama 100 proc., o antraisiais – 85 proc. atlyginimo. Nuo liepos šios išmokos turėtų mažėti 10 proc.
Tuo tarpu buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras R. Dagys įsitikinęs, kad šis įstatymas – mažiausiai taisytinas.
„Juk mes neremontuojame gerai veikiančio automobilio vien tik todėl, kad taip sugalvojome. Tobulintinų vietų įstatyme yra, bet siūlyčiau nieko nekeisti. Visi duomenys rodo, kad įstatymas prisideda prie demografinės situacijos gerėjimo. Ir jei išlaikysime tokią tendenciją, galima prognozuoti, kad 2050 m. Lietuvoje išliks bent toks pats gyventojų skaičius. O tai atsipirks dešimteriopai.
Pagaliau reikia paskaičiuoti ir kitus socialinius kaštus – vaikai, auginami motinos, visuomenėje vėliau, kaip taisyklė, sukelia mažiau problemų. Taip pat svarbu, kad tokia tvarka skatina gimstamumą vidurinėje klasėje, o ne asocialiose šeimose, kas nesukeltų didelio entuziazmo. Taigi, manau, reikėtų pagalvoti, kaip galime pasispausti, ir pasižiūrėti, kokius rezultatus ši tvarka duos po kokių penkerių metų. O tada ir spręsti, ką su ja daryti“, - teigė Seimo narys.
Anot jo, kai nuolat esi gąsdinamas, kad mašiną iš tavęs gali atimti, nebežinai, ar verta ja rūpintis. Taip ir nuolatinis motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimo tvarkos keitimas kelia daug nerimo, o žmonės, kurie planuoja savo šeimas, norėtų turėti stabilesnį pagrindą. Bent jau todėl reikėtų įsipareigoti priimtos tvarkos ilgesnį laiką nekeisti.
R. Dagys taip pat nepritaria siūlymams leisti vaikus auginančioms moterims dirbti, neprarandant pašalpos. „Į tokius sudvejinimus žiūriu gan skeptiškai, nes šis įstatymas kompensuoja prarastas pajamas. Jei imiesi auginti vaiką, tu netenki pajamų, o mes tas pajamas kompensuojame. Jei pereitume prie premijų, tai jau nebūtų socialinio draudimo sistema. Pagaliau aš skeptiškai vertinu valdiškų namų galimybes auklėti mūsų vaikus. Juos turėtų auklėti šeima. Žinoma, darželiuose žmonės irgi stengiasi, dirba, bet valdiški namai taip ir lieka valdiškais“, - įsitikinęs buvęs ministras.
Jis įsitikinęs, kad apskritai socialinio draudimo reformą reikėtų šiek tiek kitaip svarstyti. „Taupyti, aišku, reikia, tačiau reikia nuspręsti, ko mes norime pasiekti ir kas yra svarbiausia. Nepakeitę demografinių rodiklių, išmirštančios visuomenės neišlaikys jokia sistema. Jei nebus jaunų žmonių, kurie dirba ir savo darbu išlaiko senesnę kartą, nieko nebus“, - teigė R. Dagys.
Ne išmokos skatina gimstamumą
Socialinių ekonominių tyrimų instituto dalininkas Teodoras Medaiskis įsitikinęs, kad tokios ilgos vaiko priežiūros atostogos pasirinktos nepakankamai atsižvelgus į socialinio draudimo sistemos galimybes.
„Reikėtų mokėti trumpiau, o daugiau lėšų skirti vaikų priežiūros infrastruktūros priežiūrai. Aš būčiau už viduriuką – pusantrų metų. Bet reikia, kad žmonėms būtų lengvai prieinamos vaikų priežiūros įstaigos, be to, būtų sudarytos sąlygos tėvams derinti darbą ir vaiko auginimą, pasirinkti lankstų darbo grafiką. Galbūt verta šiuo tikslu peržiūrėti darbo santykius.
Gimstamumas tikrai nedidės, jei tėvus tik „užpilsime“ pinigais dvejus ar trejus metus. Visoje Europoje kalbama apie tai, kad išmokos yra antrinis dalykas. Reikia sudaryti sąlygas, kad moterys nebūtų priverstos atsisakyti karjeros, profesinių ambicijų dėl to, kad nori auginti vaiką. Daugelis demografų mažą gimstamumą aiškina nepakankamomis galimybėmis derinti šeimą ir darbą. Taigi ne pašalpų reikia, o visokeriopai padėti auginti vaikus, kaip daro skandinavai“, - aiškino ekspertas.
T. Medaiskis pripažino, kad kad motinystės (tėvystės) atostogų prailginimas gal šiek tiek ir paskatino gimstamumą, tačiau dar labiau jis šoktelėjo, kaip aiškina demografai, dėl atidėto gimdymo sindromo. Kitaip tariant, masiškai ėmė gimdyti nėštumą vis atidėliojusios vyresnės moterys, bijančios, kad dar po metų jau bus vėlu.
„Ar jau tikrai moterys nori taip ilgai sėdėti namuose su vienu, o po to su antru vaiku ir keliems metams iškristi iš darbo rinkos. Konservatoriai labai užsiangažavę dėl šeimos politikos, bet ją nereikėtų suprasti taip siaurai – vien kaip išmokas. Mamos turėtų reikalauti padorių sąlygų sau, o ne vien pinigų“, - įsitikinęs pašnekovas.
8 mėnesių sūnų auginanti vilnietė sutiktų su specialisto mintimis, tačiau dirbti pradėjusi moteris teigia, kad pirmiausiai reikia atsižvelgti į darželių-lopšelių situaciją, kuri yra tragiška.
„Aplink mane 3 rajonai – Santariškės, Jeruzalė, Visoriai. Juose nėra nė vieno valstybinio darželio. O dėl siūlymo mažinti išmokas – na, nežinau, kuri jauna šeima šiais laikais pragyventų iš 40 proc. atlyginimo, kai beveik visi turi įsipareigojimų bankams. Kita vertus, visi laukia ir pasigenda tos tikrosios tvarkos, kuri nesikeis. Atsibodo per metus turėti tiek pasikeitimų. Man tiktų ir metų atostogos, tačiau svarbu, kad būtų kažkiek mokama vaikams ir antrais metais, nes juk vaikui neišvengiamai reikės auklės“, - svarstė pašnekovė.
Moteris teigia sulaukusi draugių nuostabos – esą kam dirbti, kai gali už tuos pačius pinigus nedirbti. Tačiau ji pati mano, kad grįžti į darbą jai bus naudinga. „Jau po savaitės atostogų būna sunku iš naujo adaptuotis darbe, o ką kalbėti apie ilgesnį laiko tarpą. Tiesa, mano darbo grafikas man labai tinka – didesnę laiko dalį sūnų prižiūrės tėtis. Jei reikėtų į darbą išeiti septintą ryto ir grįžti namo penktą-šeštą, būtų skaudu“, - prisipažino jauna mama.
Psichologai: motinystės atostogos tinka ne visoms
„Pirmieji gyvenimo metai lemia, kokia bus vaiko asmenybė. Teisingu atveju vaikas su mama turėtų būti net iki 3 metų“, - teigė „Gera būsena“ vadovė Vilma Kuzmienė.
Kita vertus, psichologė pastebi, kad daugelyje šalių nėra tokių ilgų motinystės atostogų, bet net iki ketverių metų garantuojamas labai lankstus darbo grafikas bei galimybė dirbti nepilną darbo dieną. V. Kuzmienei nesuprantama ir šiuo metu galiojanti tvarka, kuri iš motinos praktiškai atima galimybę dirbti. Vos tik moteris pradeda dirbti, ji išmokos nebegauna, todėl beveik visą atlyginimą tenka atiduoti auklei. O darželių pas mus trūksta.
„Susidaro situacija, kai valdžia už suaugusį žmogų nusprendžia, kaip jam gyventi: esą jei pasigimdei vaiką, dvejus metus tūnok namuose. Žinau mamų, kurios dirba už autorinius honorarus – pavyzdžiui, kai vaikas miega ar kitu metu. Tačiau šiuo atveju kalbu ne apie tą mamą, kuri grįžta namo pavargusi, dar turi pagaminti valgyti, aptvarkyti namus ir griūna į lovą, o vargšas vaikas taip ir lieka be dėmesio“, - kalbėjo psichologė.
Anot jos, daliai moterų sėdėjimas namuose tampa savotišku psichologiniu kalėjimu. Jos „žvėrėja“, o tuomet nukenčia ir vaikas. „Gimstamumas tarsi skatinamas, bet apie komfortą šeimoje niekas nepagalvoja. Motinystės atostogos dar negarantuoja, kad mama iš tiesų bus su vaiku ar kad vaikas bus kokybiškai psichologiškai auginamas. Šio proceso kontroliuoti valdžia nepajėgi“, - teigė pašnekovė.
Psichologė Genovaitė Petronienė taip pat sutinka, kad motinoms labai reikalinga valstybės parama bent porą metų. „Kai pati motina pirmuosius metus būna su vaiku, vaikui susiformuoja saugesnis prisirišimo jausmas. Toks vaikas patiria mažiau neigiamų emocijų, mažiau linkęs į depresiją, turi vidinį pasitikėjimo pasauliu jausmą ir labiau myli save“, - teigė pašnekovė. Kita vertus, daliai moterų tiesiog gyvybiškai būtina bent dalį dienos dirbti, todėl joms svarbu turėti finansų pagalbininkams įsigyti.
Tuo tarpu Laisvosios rinkos instituto ekspertas Giedrius Kadziauskas abejojo, ar iš tiesų yra socialinė būtinybė motinai su vaiku leisti taip ilgai būti namuose, mokant jai beveik buvusį atlyginimą. „Nors darbdaviai, kurie nesugeba perlipti per stereotipų slenkstį, iš tiesų pralošia, vis dėlto realybė kitokia. Darbdavio sprendimui, kiek lėšų skirti darbuotojo profesiniam tobulinimui, kokius darbus ateityje patikėti, neišvengiamai turi įtakos faktas, kad darbuotojas gali dvejiems metams iškristi iš darbo rinkos“, - įsitikinęs pašnekovas.
Tuo tarpu esama sistema, anot jo, didina moterų motyvaciją į darbą negrįžti kuo ilgiau, o tai tik dar labiau padidina vyrų ir moterų darbo rinkos skirtumus.