„Ar galite įsivaizduoti, kai nedidelėje parapijoje, mažame Lietuvos miestelyje naivus jaunuolis, bandydamas surasti savo vietą tarp tikinčiųjų, prisipažįsta apie savo orientaciją kunigui ir tai tampa žinoma visai bendruomenei. Tada pradedi galvoti, ar iš tiesų suvokiamos tokios netolerancijos pasekmės“, – DELFI sakė V. Simonko.
Gegužę Vilniuje rengiamų gėjų eitynių organizatoriaus nuomone, Bažnyčios pozicija homoseksualų atžvilgiu yra nepateisinama, prasilenkia su žmogaus teisėmis. „Todėl vieną plakatą Katalikų bažnyčiai mes tikrai paruošime“, – sakė V. Simonko.
Stiprų dvasininkų lobizmą Seime ir Vyriausybėje gėjų lygos pirmininkas jaučia kiekviename žingsnyje.
Paprašytas paminėti konkretų pavyzdį, V. Simonko minėjo Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo projekto svarstymą, kuriame „dalyvavo minimum trys Bažnyčios atstovai, tačiau nebuvo pakviestas nė vienas žmogus iš gėjų organizacijos“.
„Yra teorija, kad Lietuva, dėl griežtos pozicijos homoseksualų atžvilgiu, Vatikanui – kaip bandymų poligonas ir galbūt šis projektas gali būti pritaikytas kitose šalyse, kur nėra tokia stipri pilietinė visuomenė, sugebanti pasipriešinti Katalikų Bažnyčios skleidžiamai netolerancijai“, – sakė jis.
Atskiria homoseksualų polinkį nuo veiksmo
„Bažnyčia niekuomet neatstumia žmogaus dėl jo seksualinės orientacijos, nes ir jis yra Dievo vaikas, kaip ir tas, kuris turi normalią lytinę orientaciją, tačiau reikia aiškiai skirti homoseksualų polinkį nuo veiksmo, kuris pačia savo prigimtimi yra netvarkingas“, – teigia Kauno arkivyskupas.
Katalikų Bažnyčios katekizmas pabrėžia, kad „homoseksualūs veiksmai prieštarauja prigimtiniam įstatymui – iš lytinio akto atima gyvybės dovaną“ (KBK, 2357). „Šitokia Bažnyčios pozicija išplaukia iš Šventojo Rašto nuostatos apie homoseksualizmą, kurį traktuoja kaip didelį iškrypimą“, – sakė S. Tamkevičius.
- Ar homoseksualumas trukdo būti Bažnyčios nariu, priimti sakramentus?
Homoseksualumas nėra kliūtis tapti Bažnyčios nariu, tačiau juo būdamas, homoseksualus žmogus turi laikytis krikščioniškos etikos reikalavimų.
Kiekvienas žmogus yra pašauktas į skaistumą, kuris reikalauja susilaikyti nuo lytinių santykių iki vedybų, o sukūrus šeimą gyventi santuokiniame skaistume, vengiant tokių lytinių santykių, kurie nebūtų atviri gyvybės dovanai.
Homoseksualūs asmenys gali eiti išpažinties ir gauti išrišimą, jeigu jie yra pasiryžę saugotis homoseksualių lytinių santykių.
- Ar homoseksualumas – kliūtis tapti kunigu?
Pats homoseksualumas nėra kliūtis tapti kunigu, tačiau siekiantis kunigystės turėtų būti pilnai dvasiškai subrendęs ir turėti ne vienų metų patirtį, kad jis bus pajėgus praktikuoti lytinį susilaikymą.
Už kunigų ruošimą atsakingi asmenys yra griežtai įpareigoti budėti, kad kunigais netaptų tokie vyrai, kurie nėra pakankamai subrendę ir yra pavojus, kad gali nesugebėti laikytis reikalaujamo skaistumo. Abejonės atveju, kunigystės šventimai atsakomi.
- O kaip yra su išpažintimi, ar dėl seksualinės orientacijos gali būti „neduodamas išrišimas“ ir kodėl?
Išrišimas gali būti atsakytas ne dėl homoseksualinės orientacijos, bet dėl to, jei išpažintį atliekantis asmuo nesigailėtų dėl savo netvarkingų veiksmų ir nesiryžtų pasitaisyti.
- Kaip šiuo jautriu klausimu keičiasi Bažnyčios pozicija?
Kadangi Bažnyčia savo moralinį mokymą remia Šventuoju Raštu, iš esmės jos mokymas apie homoseksualius veiksmus negali kisti ir nekinta.
Šiandienė Bažnyčia skatina sielovadininkus neatstumti homoseksualų, bet padėti jiems maldos ir sakramentų pagalba siekti krikščioniško tobulumo (plg. KBK, 2359).