"Ekspertai pabrėžė, kad vykdomos kariuomenės reformos tempai galėtų būti spartesni. Jie kvietė ieškoti galimybių perkelti Lietuvos turimus išteklius iš teritorinės gynybos į kolektyvinės gynybos pajėgumų plėtrą", - sakė P.Malakauskas.
KAM sekretoriaus teigimu, NATO ekspertai taip pat pabrėžė, jog būtina mažinti finansavimą su tiesiogine gynyba nesusijusioms, tačiau per gynybos biudžetą lėšų gaunančioms sukarintoms struktūroms. Krašto apsaugos sistemai finansuoti skiriama 2 proc. bendrojo vidaus produkto, šiemet ši suma prilygsta 1 milijardui litų. Iš šios sumos 0,4 proc. skiriama kai kurioms Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei Vidaus reikalų ministerijos 1-ojo ir 2-ojo Vidaus tarnybos pulkų programoms finansuoti.
Pasak P.Malakausko, ši problema spręstina ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje NATO narių.
Aljanso ekspertų pateikti pajėgumų plėtros pasiūlymai apima 82 aspektus. 25 pasiūlymai skirti ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui, 57 siūlomi įgyvendinti iki 2010-ųjų metų.
Tarp aktualiausių pasiūlymų - tarptautinėse misijoje tarnaujančių Lietuvos karių aprūpinimas apsaugos nuo masinio naikinimo ginklo priemonėmis.
Kadangi dauguma pasiūlymų tebėra svarstymo stadijoje, jie išsamiau nekomentuojami.
Ekspertai pabrėžė mobilių, greitai perdislokuojamų, gerai parengtų ir tinkamai aprūpintų pajėgų kūrimo prioritetą.
"Mes privalome užtikrinti, kad mūsų nuolatinės parengties Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų batalionas, esant reikalui, galėtų pusę metų vykdyti NATO užduotis už Lietuvos ribų, ir sąjungininkams netektų rūpintis mūsų karių transportavimu, aprūpinimu, rotacija", - sakė P.Malakauskas.
Pasak jo, tokie pat rimti reikalavimai taikomi ir Lietuvos teritorijoje esančioms pajėgoms.
Lietuva daugiau dėmesio turi skirti ginkluotųjų pajėgų mobilumo didinimui ir jų aprūpinimo (logistikos) tobulinimui.
Remiantis kariuomenės reformos planais, į logistikos dalinius bus pertvarkytas Marijampolės Vytenio motorizuotasis pėstininkų batalionas ir Šiaulių rajone esantis Kunigaikščio Vaidoto motorizuotasis pėstininkų batalionas. Šiauliečiams teks visos kariuomenės aprūpinimo vaidmuo, marijampoliečiai bus atsakingi už brigados "Geležinis vilkas", kuri iki 2006-ųjų pabaigos atitiks NATO nuolatinės parengties reikalavimus, logistiką.
Pagal reformos planus permainos daugiausia palies Lauko pajėgas (LP), nes nebeliko Rytų apygardos, o šiemet pradėta transformuoti ir Vakarų apygarda. Šios apygardos reformą planuojama baigti 2004 metais. Ateityje LP sudarys pagal NATO karinius reikalavimus sukurta nuolatinės parengties brigada "Geležinis vilkas" ir Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP).
Naujos užduotys KASP suteiks panašumo į NATO šalių nacionalinę gvardiją ar krašto saugumo pajėgas. Savanoriams bus patikėta saugoti strateginius objektus, priimti sąjungininkų pastiprinimo pajėgas, teikti paramą civiliams nelaimių atveju, administruoti rezervą ir parengti kariškius tarptautinėms misijoms. Šiemet iš savanorių pajėgų buvo suformuota Irake dirbanti orlaivių aptarnavimo specialistų komanda.
Pasak P.Malakausko, NATO ekspertai pabrėžė, jog siektina kuo labiau išnaudoti KASP pajėgumus logistikos ir karių parengimo reikmėms.
Tikrąja NATO nare Lietuva taps kitų metų gegužę.