Dažniausia noro gyventi priežastimi nurodomas darbas arba siekis gyventi kartu su sutuoktiniu. Dėl darbo 2009 m. Lietuvoje prašė leisti apsigyventi 4577, o dėl šeimų susijungimo – 4431 žmonės.

Iš 10,496 tūkst. pernai gautų prašymų 3452 pateikė žmonės leidimo gyventi prašantys pirmą kartą, o 7044 norėjo prasitęsti jau turimus leidimus.

2008 m. sulaukta trečdaliu daugiau – 15,730 tūkst. – prašymų išduoti arba pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Absoliuti dauguma jų buvo patenkinta. 2008 m. gerokai daugiau nei pernai sulaukta prašymų leisti gyventi dėl darbo – 9353.

Migracijos departamento atstovė spaudai Nomeda Pikelytė mano, kad norinčiųjų laikinai apsistoti Lietuvoje sumažėjo dėl ekonomikos sunkmečio.

„Galime daryti prielaidą, kad įtaką padarė ekonominė šalies situacija ir augantis nedarbas, dėl šios priežasties nemažai leidimų laikinai gyventi Lietuvoje yra panaikinta, nes buvo panaikintas leidimas dirbti“, – DELFI sakė ji.

Prie sumažėjusių prašymų laikinai gyventi Lietuvoje prisidėjo ir išvykę turkų darbininkai, statę „Ozo“ prekybos centrą Vilniuje. 2008 m. Turkijos piliečiai prašė išduoti 1696 leidimus laikinai gyventi Lietuvoje.

„Prašymų esame gavę iš maždaug 65 valstybių. Galima paminėti keletą valstybių, iš kurių piliečių esame gavę po 1 prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje – Grenada, Tanzanija, Togas, Kongas, Malavis ir kt. 2009 m. gauta po vieną prašymą iš Eritrėjos, Mauricijaus“, – paklausta apie itin retus užsienio šalių piliečių prašymus leisti gyventi Lietuvoje sakė N. Pikelytė.

Ieškojo geresnės algos

Tuo tarpu Lietuvos ambasados Baltarusijoje konsulė Liuda Kleimionova DELFI sakė mananti, kad baltarusių norą apsigyventi Lietuvoje dažniausiai lemia siekis daugiau uždirbti.

„Prašantys leidimų gyventi Lietuvoje dažniausiai ieškodavo geresnio duonos kąsnio. Jei lietuviui 300-400 eurų (apie 1035-1381 Lt - DELFI) atlyginimas per mėnesį dar prieš kelerius metus atrodė mažas, tai baltarusiui tai yra dideli pinigai“, – sakė ji.

Konsulės duomenimis, dažniausiai tarp prašančiųjų laikinų leidimų gyventi Lietuvoje būdavo tolimųjų reisų vairuotojai ir statybininkai. O sumažėjusį prašymų kiekį lėmė ekonomikos sunkmetis ir didelis nedarbas Lietuvoje.

„Viskas, kas vyksta Lietuvoje, atsiliepia ir čia – įmonės bankrutuoja, negali pasiūlyti darbo vietos darbuotojams, todėl nesikviečia ir baltarusių“, – teigė L. Kleimionova.

Iš viso pernai ambasada baltarusiams išdavė 71 tūkst. vizų. Dažniausiai baltarusiai prašo vienkartinių vizų.

Laikinas leidimas gyventi Lietuvoje išduodamas metams, vėliau jis gali būti pratęstas. Ne Europos Sąjungos šalies pilietis pirmiausiai turi gauti leidimą dirbti, o tik paskui gali kreiptis dėl leidimo gyventi Lietuvoje.