Komisija geriausią akciją rinks iš 23 pretendenčių. Tarp vertintojų - nemažai žinomų visuomenės veikėjų: kadenciją baigęs Prezidentas Valdas Adamkus, Seimo vicepirmininkas Gintaras Steponavičius, parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas, rašytoja Vanda Juknaitė, Atviros Lietuvos fondo direktorė Diana Vilytė, žurnalistas Rytis Juozapavičius ir kiti.
“Tokį renginį organizuojame pirmą kartą. Galbūt pirmas blynas bus prisvilęs, bet tikimės, kad ateityje, pasitelkę konkretesnius pilietinės akcijos vertinimo kriterijus ir atlikę kruopštesnį jų monitoringą bei atranką, galėsime kokybiškiau įvertinti Lietuvoje atgimstantį pilietinių iniciatyvų vajų”, - tvirtino Pilietinių iniciatyvų centro direktorius Girvydas Duoblys.
Mažiau triukšmo, daugiau visuomenės interesų
Pilietinių iniciatyvų centro atstovai pastebi, kad Lietuvoje aiškiai sumažėjo vadinamųjų destruktyvių akcijų, kai viena visuomenės grupė gina savo interesus kraštutinėmis priemonėmis arba pamindama kitų interesus. “Bene vienintele tokia akcija šiemet galima vadinti eilinį žemdirbių bandymą blokuoti kelius, taip protestuojant prieš valdžios vykdomą žemės ūkio politiką. To pilietine akcija negalima vadinti, nes viena visuomenės grupė gynė savo interesus kitų sąskaita”, - “Kauno dienai” sakė centro direktorius Girvydas Duoblys.
Pastaruoju metu nebeliko vadinamųjų triukšmingų kraštutinių akcijų, pavyzdžiui, badavimo, bandymų susideginti ar šturmuoti valdžios įstaigas. “Triukšmingų akcijų nėra daug, nes, matyt, imama suprasti, kad jomis nedaug ką tepasieksi”, - tvirtino G.Duoblys. Be to, nemaža dalis buvusių “triukšmadarių” dabar patys yra valdžioje arba arti jos, todėl jau nebeinicijuoja protestų.
Tuo tarpu vis gausėja pilietinių akcijų. Centro projektų koordinatorius Laivutis Deveikis pastebėjo, kad tai liudija apie stiprėjančią pilietinę visuomenę Lietuvoje. “Tai, kad triukšmingas akcijas pakeičia pilietinės iniciatyvos, įrodo padėties gerėjimą, civilizuoto pasaulio normų įsitvirtinimą mūsų krašte”, - “Kauno dienai” sakė L.Deveikis.
Kita vertus, baiminamasi, kad kitąmet, artėjant eiliniams rinkimams į Seimą, vadinamųjų destruktyvių akcijų gali vėl pagausėti. “Tam gali turėti įtakos net kai kurių politinių jėgų suinteresuotumas skatinti kokias nors triukšmingas akcijas dėl ganėtinai siaurų populistinių tikslų”, - prognozavo G.Duoblys.
Susiejama politika ir pilietiškumas
Vis dėlto ekspertai pastebi, kad politikos negalima atskirti nuo pilietinių akcijų. “Kai kurios jų išties labai glaudžiai sietinos su politika arba jos netgi tiesiog yra politinės. Bet pilietinėmis tokias akcijas galima būtų vadinti tuomet, kai jomis ginamos bendražmogiškos vertybės, žmogaus teisės, daugumos piliečių interesai”, - “Kauno dienai” sakė Atviros Lietuvos fondo direktorė Diana Vilytė.
Pernai rašytojos Jurgos Ivanauskaitės iniciatyva surengtą akciją prieš Kinijos vykdomą politiką Tibeto atžvilgiu dauguma ekspertų pavadino labai aiškiai išreikšta pilietine akcija. “Nors jai nebuvo duotas leidimas ir formaliai ji buvo neteisėta, tačiau šia akcija pasistengta atkreipti dėmesį į labai opią žmogaus teisių ir tautos apsisprendimo teisės problemą. Prisiminkime save prieš keliolika metų, kai su ašaromis akyse džiaugėmės protesto akcijomis įvairiose pasaulio valstybėse, raginant pripažinti Lietuvos nepriklausomybę. Argi šiuo atveju grupės lietuvių atkreiptas dėmesys į Tibeto problemą nėra kažkuria prasme analogiškas atvejis”, - retoriškai klausė ji.
Vienas spalvingiausių šių metų renginių - vadinamoji “Tualetinio popieriaus akcija prie Prezidentūros”, kai protestuota prieš numanomas naujojo valstybės vadovo ir jo aplinkos intrigas siekiant nuversti policijos vadovą, taip pat siekiant susigrąžinti Artūrą Zuoką į Vilniaus mero postą.
“Yra įvairių nuomonių, ar tai pilietinė, ar grynai politinė akcija. Tačiau dauguma ekspertų sutinka ją priskirti prie pilietinės vien todėl, kad ji gimė spontaniškai, per parą išpopuliarėjo interneto dėka ir žmonės rinkosi protestuoti iš širdies, gindami tam tikras vertybes. Be to, ši akcija tikrai turėjo nemažą poveikį, tapo įvykiu šalies gyvenime”, - kalbėjo D.Vilytė.
Euroreferendumo postūmis
2003-ieji, Pilietinių iniciatyvų centro duomenimis, tapo tikrais persilaužimo metais pilietinių akcijų srityje. Vien pavasarį, rengiantis referendumui dėl narystės Europos Sąjungoje, visoje Lietuvoje vyko dešimtys įvairių akcijų, skirtų paskatinti žmonių susidomėjimą referendumu ir pačia ES.
“Rinkis Europą”, “Susitinkam gegužės 10-11 dienomis”, “Petro Silkino bėgimas per Europą už Lietuvą”, “Moksleivių referendumas dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje”, “ES referendumo palaikymo idėjų ir paramos bankas”, “Europos sostinės Šiauliuose”. Šių ir daugelio kitų akcijų pavadinimai mirga vadinamųjų euroiniciatyvų sąraše.
Pilietinių iniciatyvų centrą džiugina vadinamosios lokalios akcijos, skirtos išspręsti kokią nors vietinę problemą. “Sakykim, Telšių rajono Upynos kaime žmonės įsteigė savisaugos būrį, naktimis saugantį ganomus gyvulius, patruliuojantį renginių metu, stebintį pravažiuojančius automobilius ir kitokiais būdais prisidedantį prie saugumo užtikrinimo kaime. Toks legalus, civilizuotas būdas kovoti su nusikalstamumu yra kur kas efektyvesnis nei Raseinių istorija, kur ši kova įgijo necivilizuotą linčo teismo formą”, - tvirtino L.Deveikis.
Panašių “vietinės reikšmės” akcijų būta ir daugiau - “Nebūkim zombiais, būkime žmonėmis” Kuršėnuose, “Optimizmo gatvė” Vilniaus Užupyje, “Žydintis sausio sniegas” Šiauliuose ir panašios. “Dauguma jų skatina optimizmą, o tai itin svarbu pilietiškumui”, - įsitikinęs L.Deveikis.
Nesmerkia “Maximos” iniciatyvos
Kai kurių akcijų imasi verslininkai. “Čia, žinoma, galima pastebėti dvi medalio puses. Viena vertus, verslininkai išties sugalvoja originalių akcijų, kuriomis skatinamas pilietiškumas. Kita vertus, tos akcijos yra ir tam tikra verslo reklamos forma - nors verslininkas akcijai aukoja dalį pelno, jis tuo pat metu įgyja daugiau klientų, pritraukiamų tos akcijos”, - tvirtino G.Duoblys.
Tačiau jis nelinkęs smerkti nei “VP Market” akcijos antrąją euroreferendumo dieną, kai balsavę ir atitinkamus lipdukus gavę žmonės buvo raginami pigiai apsipirkti parduotuvėse, nei akcijos “Laisvę Joninėms”, kai reikėjo pirkti tam tikros rūšies alų, kad galėtum pareikšti teigiamą nuomonę apie šios šventės įteisinimą.
“Tos akcijos buvo pačių verslininkų sumanymas ir, aišku, iš esmės buvo jiems naudingos verslo ir reklamos prasme. Tačiau jos vadintinos pilietinėmis akcijomis, nes jomis buvo siekiama daugeliui žmonių priimtino rezultato. Ir svarbiausia - tas rezultatas pasiektas”, - kalbėjo Pilietinių iniciatyvų centro vadovas.