Ieškinį dėl „dalykinės reputacijos gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo“ LTC įteikė pernai vasarą. Asociacija paprašė įpareigoti ŽTSI paneigti pernai kovą per naujienų agentūros BNS spaudos centrą išplatintą informaciją: „ (...) LTC, deklaruojančiam nepakantumą kitų tautų, rasių bei religijų žmonėms, skelbiančiam, jog žmogaus teisės bei antifašizmas yra kraštutinumas, bei demonstruojančiam simpatijas Vieningajam lietuvių nacionaldarbininkų sąjūdžiui (VLNDS) ir kitiems radikalams“. Kartu asociacija paprašė priteisti 1 Lt neturtinės žalos.

Ieškovo manymu, pranešime spaudai išplatintoje informacijoje pateikti faktai negali būti vertinami kaip nuomonė, kritika ar kitoks subjektyvus požiūris. Jie esą vertintini kaip tikrovės neatitinkantys duomenys, kurie kenkia reputacijai. Minėta frazė esą pakenkė jo įvaizdžiui, sumažėjo narių pasitikėjimas organizacija, norintys tapti nariais buvo suklaidinti, o visuomenė LTC atžvilgiu buvo nuteikta prieštaringai ir agresyviai.

Atsiliepime į ieškinį ŽTSI priminė, kad teisę į saviraiškos laisvę garantuoja Konstitucija bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Apribojimai turi būti pagrįsti, proporcingi bei taikomi atsižvelgiant, kokia informacija skleidžiama ir gaunama – žinios (duomenys, faktai) ar nuomonė.

Visuomenės informavimo įstatyme teigiama, jog žinia yra žiniasklaidoje skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys, jie turi atitikti tikrovę. Tuo metu nuomonė yra „požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais“. Nuomonė gali būti suprantama kaip tam tikra asmens išvada iš jau esančių kitų duomenų. Atribodamas žinią nuo nuomonės, teismas turįs analizuoti visą straipsnio ar kalbos turinį, kontekstą, pasisakymo aplinkybes ir tikslą, sakinio konstrukciją, pavartotas meninės išraiškos formas.

Pernai LTC buvo leista Kovo 11-ąją, Nepriklausomybės atkūrimo dieną, surengti eitynes. Kitoms eitynėms, kuriomis ŽTSI ir LGPC norėjo išreikšti paramą konstitucinėms vertybėms – demokratijai, žmogaus teisėms ir pakantumui – leidimas neišduotas. Sostinės savivaldybė pareiškė negalėsianti užtikrinti, kad šių renginių, nors ir turėjusių vykti skirtingose vietose skirtingu metu, nekiltų neramumai.

Ji priminė 2008 m. kovo 11 d. surengtą „patriotinę akciją“ Gedimino prospekte, kuri virto nepakantumo demonstracija su šūkiais „Juden raus“ („Žydai, lauk“), „užmuškit tą žyduką“, „Lietuva be ruso“, ir baiminosi kažko panašaus.

ŽTSI teigimu, pareiškimo pavadinime „Ar teisė į susirinkimų laisvę Lietuvoje galioja tik radikalams?“ buvo išreikšta abejonė. Išdėsčius duomenis dėl eitynių rengimo aplinkybių, buvo pateikta nuomonė dėl valdininkų veiksmų ir LTC, kuriam buvo išduotas leidimas rengti eitynes (LTC).

Kartu institutas pažymėjo savo nuomonę grindę interneto tinklapyje patriotai.lt paskelbta informacija apie LTC ir jo įsipareigojimais (pavyzdžiui, įstatymais apriboti imigraciją, taikyti mokesčių lengvatas lietuvius priimantiems darbdaviams ir papildomai apmokestinti kiekvieną įdarbintą imigrantą, atmesti Baudžiamojo kodekso pataisas dėl tautinės nesantaikos kurstymo, lietuvių šeimoms vienintelėms teikti mokesčių lengvatas). Čia pat buvo pridėta nuoroda į „YouTube“ patalpintą įrašą iš LTC mitingo, kuriame skaityti šie įsipareigojimai.

Žmogaus teisių gynėjai taip pat atkreipė dėmesį į LTC ir radikalias idėjas palaikančio VLNDS, kurio vadu skelbiasi šiaulietis Mindaugas Murza, ideologijų panašumą.

Teismo posėdyje asociacijos atstovas Marius Kundrotas paaiškino, esą nors bendradarbiauja su portalu patriotai.lt, nebūtinai pritaria visai jame skelbiamai informacijai. Kartu jis patikino, kad LTC nepalaiko VLNDS pažiūrų į tautines grupes. Ginčyti teiginiai esą rodė, kad ieškovas yra nepakantus tautinėms grupėms, dėl to pasikeitė bendradarbiavimas su kai kuriomis organizacijomis ir nariais.

Teismas pripažino, jog ginčo teiginys viso pranešimo kontekste laikytinas nuomone, susiformavusia iš jau esančių kitų duomenų: „Nuomonei tiesos kriterijus netaikytinas, nuomonė negali būti paneigta, net jeigu ji būtų šokiruojanti, nemaloni ieškovui ar kelianti nerimą, nes tuo atveju būtų pažeista teisė turėti įsitikinimus ir juos reikšti; už išreikštą nuomonę atsakovui civilinė atsakomybė neatsiranda.“ Ši nuomonė esą buvo pareikšta viešojo intereso kontekste, taigi buvo galima hiperbolizuoti.

Anot teismo, LTC neįrodė, kad buvo pažeista dalykinė reputacija, sumažėjo stojančiųjų skaičius, nutrūko ar pasunkėjo bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis ar asmenimis.

Teismas priteisė iš LTC valstybės naudai 51 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kartu buvo atmesti ieškiniai Lygių galimybių plėtros centrui, kuris neprisidėjo prie pareiškimo, ir trečiajam asmeniui BNS, kuris tik išplatino pareiškimą. Sprendimas per 30 dienų galės būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.