Šiuos siūlymus antradienio Trišalės tarybos posėdyje pristačiusi socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Audronė Morkūnienė sakė, kad kol kas nėra apsispręsta, kokią atlyginimo dalį reikės kompensuoti darbuotojui susirgus.
„Dar nėra nuspręstą (kad tikrai septynios dienos – DELFI), apskritai tai yra dar tik siūlymas. Kaip pastebėjote, nebuvo pateikta skaičių, kiek ketinama sutaupyti, ar kokia našta tektų darbdaviams. Taip pat reikės svarstyti, koks turi būti taikomas tarifas ligos pašalpoms. Tai tikrai yra tik pradžia, viskas dar bus svarstoma“, - žurnalistams po posėdžio sakė A. Morkūnienė.
Jos teigimu, darbdaviai, ilgiau kompensuodami negautą atlyginimą sergantiems darbuotojams, bus patys labiau suinteresuoti prižiūrėti, kad šie nesimuliuotų.
„Mums atrodo, kad darbdavys mokėdamas pašalpą tris ar septynias dienas yra labiau suinteresuotas, kad darbuotojas nesimuliuotų. Ne paslaptis, kad kai kurie darbdaviai vietoj prastovų pasiūlo darbuotojui imti biuletenį, nes vis tiek moka „Sodra“, – posėdyje kalbėjo A. Morkūnienė.
Šis siūlymas sukėlė darbdavių atstovų nepasitenkinimą, kurie piktinosi, kad pakeitimai dar labiau didins mokesčių naštą verslui ir svarstė, kam mokami mokesčiai „Sodrai“.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos narys Jonas Guzavičius piktinosi, kad įgyvendinus šį siūlymą beveik visi ligos atvejai bus užkraunami ant darbdavių pečių.
„Juk septynios ligos dienos apims turbūt 90 proc. visų ligos atvejų, niekas ilgiau dažniausiai neserga“, – sakė jis.
Profsąjungų pasipiktinimo šis pasiūlymas nesulaukė, jos pačios anksčiau buvo siūliusios, kad darbdaviai pirmąsias penkias ligos dienas kompensuotų dalį darbo užmokesčio.
DELFI primena, kad nuo gegužės įsigaliojo naujoji ligos pašalpų mokėjimo tvarka, pagal kurią dvi pirmąsias ligos dienas kompensuoja darbdavys, nuo trečiosios „Sodra“ moka vos 40 proc. žmogaus atlyginimo, o nuo aštuntosios – 80 proc.
Iki gegužės susirgus „Sodra“ kompensuodavo 80 proc. darbo užmokesčio.
Išmoką siūlo skaičiuoti ir nuo pajamų prieš nėštumą
DELFI primena, kad socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas pirmadienį Vyriausybėje pristatė pirmuosius siūlymus, kaip norima reformuoti socialinį draudimą.
Ministerija siūlo nuo 2011-2012 m. vėlinti pensinį amžių, „Sodros“ įmokų surinkimą perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai, neskirti naujų I ir II laipsnio valstybinių pensijų, turintiems teisę į valstybinę ir socialinio draudimo našlių arba našlaičių pensiją būtų mokama viena iš jų paties žmogaus pasirinkimu, peržiūrėti naujų rentų mokėjimą sportininkams ir artistams, svarstyti privačioms draudimo bendrovėms perduoti draudimą nuo nelaimingų atsitikimų darbe, ir„Sodrą“ ir Darbo biržą pertvarkyti į biudžetines įstaigas.
„Visi šie pakeitimai galiotų tik naujai skiriamoms išmokoms“, – posėdyje pabrėžė A. Morkūnienė.
Taip pat planuojama neįgaliųjų specialiesiems poreikiams tenkinti nebemokėti kompensacijos, o už šiuos pinigus pasiūlyti konkrečiam žmogui reikiamos paslaugos.
Nuo 2012 m. siūloma peržiūrėti motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimo tvarką ir siūlyti patiems tėvams rinktis arba su vaiku būti vienerius metus ir gauti 100 proc. atlyginimo, arba būti dvejus metus pirmaisiais gaunant 60 proc., o antraisiais – 40 proc. atlyginimo, tačiau ne daugiau nei numatytos „lubos“.
Taip pat siūloma motinystės (tėvystės) pašalpą skaičiuoti pagal 24 mėnesių pajamas, buvusias iki gimdymo arba pagal 12 mėnesių pajamas, buvusias iki nėštumo. Šiuo metu pašalpa apskaičiuojama vertinant pajamas, gautas per 12 mėnesių iki gimdymo.
„Jeigu pašalpos ir toliau būtų mokamos dvejus metus, tai skaičiavimai rodo, kad ir paskutiniais metais pasididinus atlyginimą, galima vis tiek išlošti ir gauti didesnes pašalpas nei buvo joms mokėta“, – apie siūlymą už ilgesnį laikotarpį gautas pajamas įtraukti skaičiuojant motinystės pašalpas sakė viceministrė.
Dėl pasiūlytų reformos gairių ketinama apsispręsti trečiadienio Vyriausybės posėdyje.
„Sodros“ reformos nuspręsta imtis siekiant subalansuoti socialinio draudimo fondo biudžetą.
Prognozuojama, kad net ir sumažinus visas pagrindines socialines išmokas, šiemet „Sodros“ deficitas sudarys maždaug 2,7 mlrd. Lt.