Lietuvai šioje ceremonijoje atstovauja kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Kronkaitis.

Jo teigimu, BALTBAT buvo vienas sėkmingo trijų Baltijos šalių karinio bendradarbiavimo pavyzdžių.

"Projektas davė daug karinės naudos visoms trims valstybėms. Seržantai, puskarininkiai ir karininkai buvo parengti pagal NATO standartus ir reikalavimus, jų nauja vadovavimo patirtis ir koviniai įgūdžiai buvo patikrinti ir labai gerai įvertinti NATO šalių ekspertų, BALTBAT kariams dalyvaujant karinėse pratybose, tarptautinėse taikos įvedimo ir palaikymo operacijose", - KAM pranešime spaudai cituojamas J.Kronkaitis.

BALTBAT projektas buvo pradėtas 1994 metais Rygoje pasirašius trišalę Baltijos šalių sutartį įkurti Baltijos šalių taikos palaikymo batalioną. Bataliono štabas įsikūrė Latvijoje, Adažiuose.

Pagal Partnerystė taikos labui programą Skandinavijos ir Vakarų Europos valstybės įsipareigojo remti BALTBAT kūrimą struktūros, personalo parinkimo ir mokymo, ekipuotės komplektavimo bei projekto administravimo srityse.

Jau nuo 1997 metų pasibaigus pradiniam pasirengimo etapui batalionas buvo parengtas vykdyti visas taikos palaikymo užduotis. Nuo BALTBAT įkūrimo dienos iki dabar daugelis trijų Baltijos šalių karių dalyvavo tarptautinėse taikos palaikymo operacijose kartu su Danijos ir Švedijos padaliniais.

1997-2000 metais BALTBAT buvo rengiamas vykdyti visas kovines operacijas. 2000-aisiais įvyko pirmosios karinės pratybos "Baltic Eagle", kurios įtvirtino bataliono pasirengimą koviniams veiksmams.

Nuo 2001 metų BALTBAT šalys pradėjo atskirus projektus su skirtingomis Skandinavijos šalimis: Lietuva su Danija pradėjo LITBAT projektą, Latvija su Švedija - LATBAT ir Estija su Suomija - ESTBAT. Šiuo metu visi šie projektai sėkmingai vystomi ir BALTBAT misija baigta.

Pasak pranešimo spaudai, Baltijos šalių kariai puikiai įsisavino NATO šalių karinės sąveikos procedūras, perėmė kovinę patirtį, išmoko planuoti ir dirbti savarankiškai.

Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje vyksta pasiruošimas naujam bendram trijų Baltijos šalių sausumos pajėgų projektui. Planuojama, kad iki šių metų pabaigos suderintas trišalis susitarimas bus perduotas svarstyti Baltijos šalių kariuomenių vadų komitetui.

Baltijos šalys šiuo metu įgyvendina dar kelis trišalius projektus - bendro gynybos koledžo BALTDEFCOL, oro erdvės stebėjimo BALTNET ir laivų eskadros BALTRON.

Kitų metų gegužę Lietuva, Latvija ir Estija bei dar 4 Vidurio Europos šalys taps NATO narėmis.