Algis Čaplikas, jau buvęs sveikatos apsaugos ministras, praėjusią savaitę ant stalo padėjo pareiškimą Andriui Kubiliui apie savo atsistatydinimą. Taip buvo užminta valdančiajai koalicijai tiesiai ant nuospaudos. Šią nuospaudą sutrynė nesibaigiančios derybos dėl valdančiosios koalicijos plėtimosi ir vidiniai didžiausios valdančiosios koalicijos partijos – Tėvynės sąjungos – vidiniai nesutarimai.
I.Degutienė „išmušė“ dar vieną ministrą
Traukdamasis A.Čaplikas atviravo: „Konservatorių palaikymo aš neturiu, todėl aš rašau pareiškimą. Juk tai nebuvo tik Seimo Pirmininkės, tai buvo paskirų konservatorių frakcijos atėjimai ir pasakymai, kad jie nepalaiko tos reformos.“
Taip leisdamas suprasti, kad Tėvynės sąjungos viduje ne tik nėra sutarimo, kokia turi būti sveikatos apsaugos reforma, bet ir kad lyderiai žiūri į skirtingas puses.
„Aš juk suprantu ir įtaką, kurią turi Seimo Pirmininkė. Dažniausiai, kaip ir visose partijose, balsai girdimi pagal lyderius. Lyderiai turi savo šalininkų“, – sakė A.Čaplikas.
Struktūrinės reformos – vienos svarbiausių ir Tėvynės sąjungos, ir visos Vyriausybės programos momentų. Bet per sunkmetį, kuris daugelio ekspertų buvo vadinamas palankiausiu momentu pradėti skausmingas reformas, permainų koalicija pavadinta valdžia sugebėjo stumtelėti tik vieną – aukštojo mokslo.
Antroji, sveikatos apsaugos sistemos reforma, pasirodo, gali strigti ne dėl opozicijos, o dėl saviškių.
„Aš nežinau, kas stovi už ponios I.Degutienės. Bet kad yra pasipriešinimas, tai natūralu. Santariškės, Onkologijos institutas, keisti teismo sprendimai, procesų stabdymas. Nėra taip lengva nesuklysti darant viską. Jei darant viską, dar reikia ir saugoti nugarą nuo savų, tai žinote. Jausmas nelabai malonus“, – toliau atvirauja A.Čaplikas.
Irena Degutienė, visai netikėtai iš A.Kubiliaus kabineto paskatinusi pasitraukti dar vieną ministrą, ginasi.
„Niekada nebuvau prieš reformą. Sakiau ir sakysiu, kad ta reforma būtų pamatuota. Ji negali būti stichiška, nes tai yra per daug jautri sritis. Jeigu buvo išreikštos kritinės pastabos dėl esmės klausiant, koks yra reformos tikslas, ko jūs siekiate, kokia bus nauda pacientams. Jei darai reformą, tai ji turi ir finansinį svorį? Ar ekonominį efektą turės ji ar ne? Manau, kad kiekvienas mąstantis politikas gali šiuos klausimus pateikti.“
Ir negaili A.Čaplikui kritikos už tai, kad šis esą rado atpirkimo ožį savoms bėdoms spręsti.
„Man ir skaudžiausia šioje istorijoje, kad mes pamiršome, dėl ko ketino atsistatydinti dar anksčiau ministras Algis Čaplikas. Kad iš tikrųjų tai yra korupcijos skandalas sveikatos apsaugos sistemoje ir yra jau įrodyta. Kad jis apsisprendė ir kad dėl to yra kalta I.Degutienė, mažų mažiausiai juokinga.“
Kviečia, bet kol kas niekas neina
Bet I.Degutienė jau ne pirmą kartą užbėga už akių A.Kubiliui – ji pirmoji ragino priimti į koaliciją Darbo partiją, iškėlė nepasitenkinimą ir nepasitikėjimą A.Kubiliaus į ministrus pasirinktu Vygaudu Ušacku ir netgi drįso pareikšti, kad Gediminas Vagnorius, tapęs naujos partijos, į kurios gretas pateko ir A.Valinsko partijos „atskilėliai“, ir A.Kubilius, jokiu būdu nesutartų viename Ministrų kabinete.
Tiesa, ji nepamiršo pridurti, kad ji pati su G.Vagnoriumi susikibtų.
Ir kuo toliau, tuo labiau atrodo, kad I.Degutienės ir premjero priešprieša nebėra taktinis pačių konservatorių žaidimas. Iš A.Kubiliaus ir jo aplinkos nuotaikų atrodo, kad premjeras padėtį kontroliuoja vis sunkiau. Taip pat ir valdančiojoje koalicijoje.
Premjeras A. Kubilius per šventes siuntė optimistinius signalus – valdančioji koalicija galinti gyventi ir be 71 balso, esą mažumos Vyriausybė esanti normalių valstybių praktika.
Jei tai nebūtų iki skausmo panašu į tai, ką prieš keletą metų kalbėjo Gediminas Kirkilas, būtų šis tas nauja. Bet kaip ir anuometinį premjerą, kuris konservatorius buvo įkalbėjęs paremti tuometinius valdančiuosius, taip ir A.Kubilių kankina panašios problemos – padrikusios koalicijos gretos, kai dėl svarbių spendimų reikia tartis su kiekvienu atskirai.
Po švenčių buvo tikėtasi, kad prisijungs naujoji G.Vagnoriaus Krikščionių partija. Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis teigė esąs pasiruošęs perstumdyti ministrų pozicijas, jei naujieji valdančiosios koalicijos partneriai to norėtų.
Bet tą pačią dieną G.Vagnorius mina ant skaudžiausios vietos – mainais už savo partijos frakcijos Seime balsus jis reikalauja A.Kubiliaus galvos. Šiuo reikalavimu ir vėl sustiprindamas aistras, kad A.Kubilių reikėtų keisti kuo nors naujesniu ir turinčiu didesnį visuomenės pasitikėjimą, pasirodė prieš keletą mėnesių. Viena iš tinkamiausių kandidatų į premjeres jau senokai įvardijama I.Degutienė.
Tiesa, krikščionių kvietime būta ir užslėpto nenoro bendradarbiauti – kaip partneriai buvo kviesti, taip ir atsiliepė. A.Kubilius, kviesdamas krikščionis prisijungti, neprisiminė tikslaus jų partijos pavadinimo. G.Vagnorius atsakė kritika premjerui.
Tiesa, tokie atsišaudymai taip pat galėjo būti suplanuoti ir prognozuoti. Mat Konservatorių frakciją Seime supurtė rimtas skandalas, galintis liūdnai baigtis keliems frakcijos nariams. Parlamentaras Linas Karalius be jokios priežasties Seime nesirodė pusantro mėnesio, o už jį balsavo frakcijos vadovas Aleksandras Sacharukas. Skandalų persekiojama frakcija nėra pats geriausias partneris.
Liberalcentristai taip pat dryksta
Pasitraukęs A.Čaplikas taip pat apnuogino kitą bėdą – dalis liberalcentristų taip pat linkę trauktis į neutralią opoziciją valdantiesiems. Nors greičiausiai vietoje A.Čapliko naujuoju sveikatos apsaugos ministru taps jo partijos narys Raimundas Šukys, Artūrą Zuoką, demonstratyviai grąžinusį savo mandatą, pakeitusi žmona Agnė Zuokienė priklauso Mišriajai frakcijai. Apie tokią galimybę svarsto ir vienas iš Liberalų ir centro sąjungos frakcijos narių, A.Zuoko šalininku įvardijamas Žilvinas Šilgalis.
Bet A.Kubilius teigia nesureikšminantis šio fakto. Esą Ž. Šilgalis retai kada balsuodavo taip, kaip būdavo sutarę koalicijos partneriai.
Kuo baigsis koalicijos dėlionės, bus matyti prasidedant pavasario sesijai. Bet gali būti, kad, norint išsaugoti valdžią, konservatoriams teks ryžtis radikaliems pokyčiams. Keisti premjerą.
Naujausiame “Atgimime” skaitykite:
Gal suklijuoto kepsnio?
Europos Komisija įteisino naują priemonę mėsos produktams patobulinti – iš gyvulių kraujo gaminamus „mėsos klijus”. Lietuvoje šis sprendimas nukrito lyg iš dangaus, tad mėsos mėgėjams belieka tikėtis, kad Europos ekspertų išvados dėl šio maisto priedo saugumo buvo teisingos. Rasa Navickaitė.
„Mistral“ – plieninis Europos vienybės karstas
“Europa labai sėkmingai skaldoma ir Europos vienybės idėja vis labiau kompromituojama. Tai vyksta tuo pat metu, kai Europos viršūnėse labai džiaugsmingai kalbama apie konsolidaciją ir bendrų sprendimų garantavimą pagal Lisabonos sutartį, kurios buvo taip laukiama”,- pokalbyje su Stanislovu Kairiu sako europarlamentaras Vytautas Landsbergis.
Senatvė Lietuvoje – ne ramybės oazė, o vergystė
Svarbiausia pareiga – rūpintis savo šeimos nariais ir pamiršti orią bei garbingą senatvę. Daiva Simonavičiūtė.
Paryžius ašaromis netiki
Paryžiaus sprendimas parduoti Maskvai karinį laivą parodė, kad įgyvendindama savąją europinio saugumo viziją Prancūzija į rytų europiečius nesižvalgys. Andrius Raskazovas.
Estų idėjos trečius metus įkvepia lietuvius ir jau pasiekė Indiją
Estų planas išsivalyti nuo šiukšlių įgyvendintas prieš beveik trejus metus, jų galvose sukasi nauji projektai. O „Darom” idėja toliau sklinda po pasaulį. Ignas Krasauskas.