Praėjusią savaitę Seimas pritarė Socialdemokratinės koalicijos frakcijos iniciatyvai išbraukti Gegužės 1-ąją iš atmintinų dienų sąrašo ir įrašyti ją į švenčių dienų sąrašą.
Gegužės 1-ąją nustota švęsti, Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę. Prezidentūros atstovų nuomone, šios šventės grąžinimas į Lietuvą nėra priimtinas, nes primena sovietinę okupaciją.
Pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje TS(LK) lyderis Vytautas Landsbergis sakė, jog socialdemokratų siekis paskelbti Gegužės 1-ąją valstybine švente galėjo būti bandymas supriešinti prezidentą su visuomenės, norinčios pažymėti šią šventę, dalimi bei valdančiosios koalicijos atstovų išbandymas.
Konservatorius spaudos konferencijoje taip pat ragino neužmiršti, kad gegužės pirmasis sekmadienis yra Motinos diena. "Lietuvoje apskritai labai trūksta meilės, labai daug susvetimėjimo, priešiškumo, tad linkėtina Motinos dieną minėti ir švęsti ne tik šeimose, bet ir savivaldybėse ar organizacijose", - sakė V.Landsbergis.
Konservatorių lyderis taip pat siūlo minėti Gegužės 3-ąją - Lietuvos ir Lenkijos konfederacinės Respublikos Konstitucijos - pirmosios Konstitucijos Europoje ir antrosios pasaulyje - priėmimo dieną.
Nors Konstitucijoje, kuri originaliai vadinasi "valdžios įstatymas" ir nėra minima Lietuva, tačiau priėmus Konstituciją, tais pačiais metais Lietuvos atstovų reikalavimu buvo priimtas "Abiejų Tautų tarpusavio įsipareigojimas", sulyginęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Lenkijos Karalystės teises valdžioje.
"Tai garbingas palikimas, atspindėjęs ir Lietuvos valstybininkų mintį ir valią", - sakė V.Landsbergis.