„Radau ir dovanoju Pitbulį“, – skelbiama internetiniame radinių biure, kur visuomet pilna pranešimų apie pasimetusius augintinius. Vis dėlto dauguma išsiblaškėlių apsiriboja smulkių kasdienio naudojimo daiktų palikinėjimais.
Kaip parodė DELFI apklausa, daugiausiai mūsų skaitytojų pasigenda pirštinių. Jas pametantys teigė 26 proc. iš beveik 7 tūkst. apklausoje dalyvavusių žmonių. Rečiausiai pametamas daiktas – rankinė, kurią tekę pradanginti tik 7 apklausoje dalyvavusiems DELFI skaitytojams.
Tarp dažniau pametamų daiktų – skėčiai (7 proc.), raktai ir kiti daiktai (po 4 proc.), mobilieji telefonai (3 proc.), dokumentai ir šalikai (po 2 proc.), piniginės ir knygos (po 1 proc.).
Chroniškais daiktų palikinėtojais save laiko 4 proc. (273) apklausoje dalyvavusių skaitytojų. Niekur nieko nepamiršta beveik pusė – 46 proc. (3176).
Klube rado batelį ir pora kelnaičių
Įvairiuose sostinės pramogų klubuose dirbęs Martynas Tyla prisiminė po vakarėlio radęs moterišką batelį. „Matyt, kokia Pelenė paliko. Negrįžo ieškoti, tai išmetėm. Visko randame – ir mobiliųjų ir striukių, pora kartų moteriškas kelnaites radom“, - vardijo DELFI pašnekovas.
Pasak M. Tylos, brangesnių daiktų ar pamestų automobilio, buto raktų savininkai kitą dieną grįžta į klubą, tačiau pigesnių telefonų, šalikų, pirštinių, papuošalų net nebeieško.
Paklaustas apie brangiausią jo darbo metu pasigestą daiktą, administratorius sakė, jog viena mergina ieškojo keliasdešimt tūkstančių litų kainuojančio auskaro su deimantais, kurį pametė per vakarėlį, tačiau taip ir nerado.
UAB „Neo aljansas“ rinkodaros ir pardavimų vadovės Svetlanos Kavinos duomenimis, vyrai dažniau palikinėja daiktus. Moterys ne tokios išsiblaškę, išskyrus tas, kurios į baseinus ar pramogų parkus atvyksta su vaikais.
Kaip DELFI pasakojo sporto ir pramogų centro „Impuls“ darbuotojai, čia vienas klientas sugebėjo pamiršti net kelnes, kurių kišenėje buvo automobilio raktai. Įdomu, kad pasigedo tik po pusdienio.
Baseino, dušo, persirengimo kambariuose ir treniruoklių salėse paprastai paliekami rankšluosčiai, šlepetės, maudymosi kostiumėliai ar jų dalys, prausimosi reikmenys, gertuvės, sportinės pirštinės arba tiesiog maišeliai su viskuo.
„Vyrai dažniausiai palieka glaudes, kojines, apatinius, moterys – maudymosi kostiumėlius, rankšluosčius, šlepetes, šukas“, – vadijo S. Kavina.
Rastas žuvis sušėrė katinui
Taksi automobiliuose daugiausia daiktų paliekama penktadieniais, šeštadieniais ir švenčių dienomis, kai žmonės grįžta iš barų ar kitų pasilinksminimo vietų. „Vis dėlto atidumą silpnina ne tik alkoholis, bet ir savaitės pabaigos nuovargis“, – mano DELFI kalbinta dispečerė.
Dažniausi taksi vairuotojų radiniai – piniginės, mobilieji telefonai, pirštinės, šalikai, raktai, tačiau pasitaiko ir vaizdo kamerų, kompiuterių, kitų brangesnių daiktų. „Pastarųjų taksi klientai paprastai ieško patys, tačiau pastebime, kad nebe taip vertinami mobilieji telefonai: štai ir dabar keli dispečerinėje guli ir niekas neatsišaukia“, – sakė moteris.
Originalią radybų istoriją mums papasakojo UAB „Vilniaus troleibusai“ profesinių sąjungų vadovė Danuta Iljina, kuri keletą metų vairavo 16 maršruto troleibusą. Baigusi darbą už kabinos ji išgirdo kažką tiksint. Išsigandusi, kad nebūtų kokia nors bomba, nedrąsiai pasižiūrėjo, kas ten. Kiek atlėgo, nes pamatė iš maišo kyšančias žuvų uodegas, o giliau – daugybę laikrodžių, kuriuos, kaip vėliau paaiškėjo, su visais jų savininkų adresais ir kvitais netyčia buvo palikęs laikrodininkas.
„Kadangi buvo savaitgalis, tai žuvis sušėriau katinui, o laikrodžius, pagal kvitus nustačius, kur yra taisykla, tuomet dar maži mano vaikai nunešė laikrodininkui. Už tai gavo saldainių, nes žmogus buvo ne juokais išsigandęs, ką reikės sakyti klientams“, – prisiminė D. Iljina.
Kitą kartą buvusios troleibuso vairuotojos vaikai pradžiugino aukštą oro uosto pareigūnę, kuri troleibuse paliko labai svarbius dokumentus. Tuomet parsinešė ne tik saldainių, bet ir daugiau visokių gėrybių.
Striukes atiduoda vargšams
Pamesti svarbius dokumentus populiaru ir šiais laikais. Internete pilna skelbimų apie kavinėse, parduotuvėse, visuomeniniame transporte ir kitur paliktas ar dingusias rankines bei aplankus su asmens dokumentais, atestatais, pažymėjimais, mokėjimo kortelėmis ir pan.
Skirtumus tarp moterų ir vyrų pametamų daiktų yra pastebėjęs ir klubų administratorius M.Tyla, ir siuntų skyriuje dirbantis Vilniaus autobusų stoties vyresnysis ekspeditorius Edvardas Kuliešis.
Pasak jo, vyrai ir vaikinai autobusuose dažniausia palieka striukes, grotuvus, telefonus. Moterys – pinigines, skėčius, pirštines.
Autobusuose palikti daiktai, tarp kurių ir nemažai įvairaus žanro knygų, siuntų skyriuje saugomi savaitę, o paskui, surašius aktą, „utilizuojami“ – atiduodami šalia stoties esančiam vienuolynui, kuris rūpinasi vargšais. „Jei kokių nors daiktų vienuolės neima, jie paprasčiausiai išmetami, nes neturėtume kur dėti“, – sakė E. Kuliešis.
Labiausiai jį stebina žmonės, kurie autobusų bagažo skyriuose sugeba pamiršti didžiulius krepšius „su visu savo turtu“. Tiesa, tokie radiniai stotyje neužsibūna, jų savininkai jau tą pačią ar kitą dieną skuba į siuntų skyrių ir klausia, ar nerado.
Jei kas nors nepasisavina, autobuse rasti paliktą daiktą nėra sunku. Tačiau vienai porai yra tekę kopų smėlyje ieškoti pamestų automobilio raktelių.
Kaip rašė DELFI, neatidūs žmonės sugeba pamesti ne tik raktus, dokumentus ar telefonus, bet ir rankines su didžiulėmis pinigų sumomis, mašinų valstybinius numerius, automagnetolas, dviračius, spausdintuvus, muzikos instrumentus, fotoaparatus, ginklus, net arklius.
Užmaršumas gali rodyti ligą
Kaip atskirti, kada užmaršumas ir daiktų palikinėjimas rodo išsiblaškymą, o kada – pirmuosius ligos požymius, klausėme Lietuvos Alzheimerio ligos asociacijos prezidentės Daivos Andriulienės.
Pasak jos, pagrindinis skirtumas, pakitęs elgesys. „Reikėtų susirūpinti, jei žmogui nebuvo būdinga pamiršti, tačiau staiga jam ar aplinkiniams pradėjo trukdyti tai, kad jis nebeatlieka būtinų įsipareigojimų, užmiršta apmokėti sąskaitas, nebežino, kur padėti buityje naudojami daiktai arba neatsimena, kad juos iš tiesų turėjo“, – vardijo D. Andriulienė.
Pasak DELFI pašnekovės, tokius pokyčius paprastai pastebi tik žmogaus artimieji, o ne šiaip pažįstami, kuriems viskas atrodo normalu. Užmaršumo paprastai nesureikšmina ir pats žmogus.
„Tą ribą tikrai labai sunku pajusti. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, jei vyresnio amžiaus žmogus pradėjo keistai gaminti maistą ar ne ten, kur įprasta, pradeda dėti daiktus, eina mokėti mokesčių, bet grįžta nesumokėjęs. Tai – smulkūs niuansai, tačiau iš šalies juos galima pastebėti“, – sakė Alzheimerio asociacijos vadovė, tačiau pabrėžė, kad būna ir šiaip išsiblaškiusių žmonių, kurie ne dėl ligos visą gyvenimą pametinėja pirštines, skėčius ir šalikus.
Jauno žmogaus užmaršumą gali padidinti nuovargis, kiti veiksniai, tačiau, pasak DELFI pašnekovės, tai gali rodyti ir labai sunkios ligos – išsėtinės sklerozės pradžią.
Alzheimerio liga suserga vyresnio amžiaus žmonės. Pirmieji jos požymiai paprastai išryškėja nuo 60 metų. Pastebėjusiems įprastinės buitinės elgsenos pasikeitimus, asociacijos atstovė patarė nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją ir prašyti siuntimo pas neurologą ar psichiatrą, kurie skiria tyrimus: paprašo atlikti klausimų-atsakymų testą ir atlieka kompiuterinę tomografiją, parodančią, ar smegenyse nėra pasikeitimų.