„Dabartinė valdžia, tebūnie man atleista, pagal mąstymą yra individualistinė. Jie netiki valstybės vaidmeniu, kitaip sakant, jie nežino, kad viešasis sektorius gali padėti verslui. Jie yra neoliberalai“, - viešoje paskaitoje kalbėjo P. Gylys.
Visa erdvė – valdoma liberalų?
Kalbėdamas paskaitoje Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto profesorius bei buvęs užsienio reikalų ministras piktinosi, jog, jo nuomone, viss Lietuvos vieša erdvė yra okupuota kraštutinių liberaliųjų vertybių ir mūsų šalyje pasitikima tik rinkos jėga, o valstybė bei jos galia yra nuvertinama. Pasak jo, tokį požiūrį ypač populiarina Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), kuris neslepia besilaikantis liberalaus požiūrio į valstybės valdymą ir viešai skelbia savo rėmėjus.
P. Gylys sako, kad Lietuvoje jau laikomasi tokio paties požiūrio, kokį apie valstybę išsakęs JAV prezidentas Ronaldas Reaganas: „Valstybė yra daugiau problema nei problemos sprendimo būdas“.
„Jeigu pažiūrėtume į šiandienos Lietuvą, tai mūsų šalyje pagrindinė problema yra tai, kad palyginus neblogai funkcionavęs privatus sektorius nebuvo palaikomas viešuoju sektoriumi. Kitaip sakant mes nepakankamai gaminame geros kokybės viešųjų gėrybių“, - sakė buvęs politikas.
„Sakysim, ar verslo padėtis priklauso nuo politinių sprendimų, kuriuos padaro prezidentas Seimas, Vyriausybė? Ar mums tas pats, ką priima Vyriausybė? Ji gali padėti mums? O pakenkti? Gali. Tik tam tikra prasme privatus sektorius gali išsiversti be viešojo. Bet jeigu viešas sektorius, politinė, teisinė dalis ar mokesčių dalis mums trukdo, tai privatus sektorius negali normaliai funkcionuoti“, - pridūrė P. Gylys.
Profesorius sako esąs tikras, kad prie krizės gilumo Lietuvos prisidėjo ne tik globalūs ekonominiai sunkumai, bet ir pernelyg liberalus Lietuvos valdžios požiūris į iškilusius sunkumus. P. Gylys teigia manantis, jog valstybės pareiga yra padėti privačiam verslui per aktyvią fiskalinę bei monetarinę politiką, bet to padaryti dabar neįmanoma, nes mūsų šalyje veikia valiutų valdybos modelis, kai litas yra susietas su užsienio valiuta.
Pasak P. Gylio, Lietuvoje iš viso nediskutuojama, ar aktyvi monetarinė politika galėtų būti naudinga Lietuvai, nes esą liberalai bei jiems prijaučiantys mano, kad viską turi reguliuoti rinka.
Nebepasitikime politika ir valstybe
P. Gylys tvirtina, jog Lietuva savo mąstysena yra „įkritusi“ į ydingą ratą, kai niekas nepasitiki nei politikais, nei valdininkais, nei valstybe apskritai, tad natūralu, jog norima išvengti valstybės ir valstybinių institucijų kišimosi į svarbiausius ekonominius ir socialinius reikalus.
Tuomet, jo nuomone, ir atsiranda mąstymas, kad valstybė trukdo, valdininkai nepadės, politikai neprotingi ir negarbingi, tad geriausia išeitis – rinka, jos savireguliacija, kuo mažesnis viešasis sektorius, privatus socialinis draudimas, privatus gydymas, privatus aukštasis mokslas ir panašūs dalykai.
„Visa socialinio teisingumo ar teisėtumo problema yra bendroji viešoji problema. Holistai (į visuomenę žiūrintys kaip į visumą, o ne individų sumą – DELFI) turėtų aiškiai pripažinti, pasakyti, kad yra problemų, kurių pavieniui negalime išspręsti – kelių tiesimas, teismai, žinių skleidimas. Ne viską išsprendžia rinka“, - sakė P. Gylys.
Profesorius tvirtina, jog nepasitikėjimas valstybe ir viešuoju sektoriumi pasiekė tokį mastą, kai joks protingas ir garbingas žmogus nebenori eiti į politiką, o kai šią erdvę okupuoja ne tokie garbingi ir ne tokie protingi, tuomet – nėra kokybiškų viešųjų gėrybių: aukštojo mokslo, sveikatos ar socialinės apsaugos.
„Jeigu mes nesuvoksime, kad esame ydingame rate, tai joks protingas žmogus arba, tiksliau, mažai protingų žmonių eis į politiką. Jūs pastebite, kaip protingi žmonės „plaukia“ į Seimą? Ar kažkokias kitas tendencijas. Uždaras ratas. Politiku dabar būti negarbinga. Aš auditorijose savo studentų klausiu – gelbėti Lietuvą reiktų, ar eisit? „Neisim, labai purvo daug“. Mes supurvinom šitą amatą, suniekinom valstybę ir dabar sunkiai išeisim iš šitos situacijos, kadangi niekinga politiko profesija netraukia padorių ir protingų žmonių. Vadinasi, gerų viešųjų gėrybių mes ilgai neturėsim“, - kalbėjo P. Gylys.
Siūlo progresinį pelno mokestį
Reikšdamas nepasitenkinimą, kad, jo nuomone, visą viešą erdvę Lietuvoje kontroliuoja liberalai, P. Gylys pripažįsta, jog kairieji mūsų šalyje per dvidešimt nepriklausomybės metų ypač mažai dėmesio skyrė kairiosios minties sklaidai, o susitelkė į „ūkininkavimą“, tai yra praktinį reikalų sprendimą.
Profesorius pripažįsta, kad socialdemokratai padarė didelę klaidą neįvedę progresinių pajamų mokesčių. Pasak jo, čia svarbu net ne tai, ar biudžetas iš to laimės daug, ar mažai, bet tai – ar tai bus teisinga ir solidaru.
Progresinį mokesčio tarifą P. Gylys siūlo taikyti ir pelno mokesčiui. Šiuo metu pelno mokestis siekia 15 proc. Anksčiau valdantieji buvo jį padidinę iki 20 proc., tačiau nuo sausio sumažino. P. Gylys sako, kad net ir ekonominės krizės laikotarpiu dalis verslo gauna ne tokį mažą pelną, tad galėtų juo pasidalinti ir iš dalies finansuoti esamą biudžeto deficitą.
„Tada padiferencijuokim: mažučiams ir silpnučiams, sakykim, 10 proc., o tie, kurie išgyvena... Ką, jūs manote, šiandien visi negauna pelno? Yra tokių firmų, kurios puikiai šiandien gyvena, tai jiems galima mokėti 20 proc. Jeigu gyveni blogai ir tavo pelno masė sumažėjo, tai tu moki mažesni mokestį. Beje, Amerikoje ir verslo mokesčiai yra progresiniai“, - paskaitoje pasakojo P. Gylys.
Jis taip pat sako, kad valdantieji padarė didelė klaidą ėmę krizės metu įvedinėti tvarką individualiai dirbantiems asmenims. Pasak jo, nors tai „pilki pinigai“, tačiau esą tvarką įvedinėti reikia, kai ekonomika klesti.