Tiesiai ministras neatsakė ir į klausimą, ar ketina kelti ambasadoriaus prie Šventojo Sosto Vytauto Ališausko pareigų ėjimo klausimą, mat pastarasis į pareigas buvo paskirtas iškart po to, kai nuslopo darbo grupės vykdytas tyrimas dėl saugumo karininko Vytauto Pociūno žūties Baltarusijoje tyrimas. V. Ališauskas šiai komisijai vadovavo, ją buvo sudaręs ankstesnis premjeras, socialdemokratas Gediminas Kirkilas.
„Duokit man laiko, duokit man laiko susipažinti, pasižiūrėsiu“, - kartojo A. Ažubalis, bet pabrėžė, kad žūčių tyrimus, jo nuomone, turėtų tirti ne komisijos, o institucijos, kurioms tai daryti priklauso.
D.Dabašinsko neatšauks, kol nebus prokurorų išvadų
Penktadienį susipažinęs su Užsienio reikalų ministerijos personalu A. Ažubalis surengė spaudos konferenciją, kurioje daugiausia dėmesio skyrė diplomatinio ir konsulinio korpuso problemoms – pernelyg mažam finansavimui, darbo krūvio problemoms ir panašiems klausimams.
Klausiamas, ar neketina atšaukti iš Lietuvos ambasados Kijeve dirbančio ir ministro patarėjo pareigas ten einančio D. Dabašinsko, kuris minimas parlamentinio tyrimo išvadose dėl Lietuvoje egzistavusių CŽV kalėjimų pastatų, A. Ažubalis tvirtino ketinąs laukti Generalinės prokuratūros išvadų.
Parlamentinio tyrimo išvadose rašoma, kad D. Dabašinskas, kuris anksčiau buvo Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pavaduotojas, kartu su tuometiniais VSD vadovais Mečiu Laurinkumi ir Arvydu Pociumi galėjo viršyti savo įgaliojimus, nes sudarė sąlygas amerikiečiams nevaržomiems veikti Lietuvos teritorijoje, o proceso nekontroliavo.
A. Ažubalis sako kol kas palauksiąs Generalinės prokuratūros išvadų, o tuomet imsiąs spręsti, kaip pasielgti su D. Dabašinsku. Esą ankstesnė jo reakcija netiesiogiai reikštų spaudimą ikiteisminiam tyrimui.
„Aš tikrai noriu sulaukti Generalinės prokuratūros vykdomo tyrimo rezultatų ir tada apsispręsime. Seimo tyrimo išvados, be jokios abejonės, yra labai svarbios, nes aš ir pats už jas balsavau, tačiau šiuo metu, kai pradėtas ikiteisminis tyrimas, tai mano veiksmas pono D. Dabašinsko atšaukimas netiesiogiai, bet vis tiek būtų kaip tam tikras signalas mūsų teisėsaugai. Tai aš geriau dabar pastovėsiu nuošaly, palauksiu ir tada imsiuosi atitinkamų veiksmų, kai gausiu rezultatus“, - sakė ministras.
Dėl „Mistral“ laivo lauks Prancūzijos atsakymo
Laukti ministras nusiteikęs ir dėl žinios, jog Prancūzija sutiko Rusijai parduoti modernų „Mistral“ klasės karo laivą. Pasak A. Ažubalio, neturint tikros informacijos, būtų paika šūkauti ir reikšti nuomonę. Jis pabrėžė vasario pabaigoje sutaręs susitikti su Prancūzijos Europos reikalų ministru Pierre Lellouche ir aptarti kylančius saugumo klausimus.
DELFI primena, kad tiek Lietuva, tiek Prancūzija yra NATO narės, tuo tarpu Rusija – ne.
„Ramybės jausmo tai nepadidina, aš manau, šiame regione. Tačiau kita vertus, aš dar neturiu tikslios informacijos iš Prancūzijos Respublikos Vyriausybės, iš savo kolegų, kad tas dalykas jau aprobuotas ir vyksta. Kol kas ką turim: turim atskirų asmenų pareiškimus, žiniasklaidos pareiškimus ir viskas“, - penktadienį teigė A. Ažubalis.
„Aš iš anksto tikrai nenoriu nieko sakyti. Remiantis spauda, sakau, tai yra tam tikro nerimo, bet reikia palaukti oficialių Prancūzijos Vyriausybės atstovų sprendimų ir pranešimų. 25-26 d. į Vilnių atvyksta Prancūzijos Europos reikalų ministras, sutarėm, kad kalbėsime apie svarbias abiems pusėms rūpimas problemas – saugumo klausimas, bendradarbiavimas saugumo srityje“, - pridūrė politikas.
A. Ažubalis sako, kad Krašto apsaugos ministerija šią situaciją aiškinsis savais kanalais ir kai bus gauta informacija, bus paskelbti ir pareiškimai: „Dabar pradėti šaukti ir rėkti neturint patikimos informacijos, keltume sumaištį“.
Rusijos URM atstovo teiginių nekomentuoja
Ministras penktadienį taip pat pakartojo neketinantis komentuoti Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovo spaudai A. Nesterenkos teiginių, kad 1991 m. sausio mėnesį nepriklausoma Lietuvos valstybė neegzistavo, todėl reikalavimai atlyginti žalą nukentėjusiesiems per sausio įvykius esantys neteisėti.
Tai A. Nesterenka sakė komentuodamas Lietuvos Seimo rezoliuciją, kuria siūloma Vyriausybei oficialiai kreiptis į Rusiją dėl kompensacijos nuo sovietų agresijos žuvusiųjų ir nukentėjusiųjų šeimoms bei sužeistiesiems per 1991 m. sausio įvykius. Pasak jo, 1991 m. nepriklausoma Lietuvos Respublika neegzistavo, nes jos nepripažino nė viena užsienio valstybė.
„Aš dar kartą noriu pasakyti, kad tai net nekomentuojami dalykai ir aš tikrai nesileisiu į tokių teiginių, atsiprašant, komentavimą. Nėra ką pasakyti“, - teigė ministras.
Klausiamas, ar Rusija tokiais teiginiais demonstruoja pagarbą, kuri būtina bendraujant su kaimynais, A. Ažubalis sako, jog panašų teiginį išgirdęs iš Rusijos užsienio reikalų minsitero Sergejaus Lavrovo lūpų, jis reaguotų. „Tikrai jums nereikėtų klausti, kaip aš reaguoju ar kodėl aš nereaguoju. Bet iš S. Lavrovo aš tokių teiginių negirdėjau“.
Ministras taip pat sakė nemanąs, kad reikia kaip nors reaguoti į neformalius Rusijos kvietimus atvykti į Maskvą gegužės 9-ąją, kai bus minimos II Pasaulinio karo metinės, kurios Lietuvai reiškė okupacija.
Pasak politiko, iš esmės jokio kvietimo į Maskvą nėra.
„Nenoriu aš peršokti jokių laiptelių į priekį. Yra nuoseklus ir dabar susiklostęs tam tikras bendradarbiavimas su kaimynais. Tam tikri pakvietimai yra padaryti, kaip žinote, reikia sulaukti atsakymų į juos, o peršokti nuo vieno į kitą, iš trečio į ketvirtą, tai tikrai aš to nesiimu“, - teigė A. Ažubalis.
Komandoje – dar tik du nariai
Ministras penktadienį žurnalistams pristatė du savo komandos atstovus, o likusioji dalis, pasak jo, bus surinkta vėliau. Sekretoriato vadovo pareigas eis iki šiol Seimo Užsienio reikalų komiteto biuro vedėju dirbęs Deividas Stankevičius, o Mantė Meškelevičiūtė bus viena iš ministro patarėjų. Anksčiau ji buvo Seimo URK patarėja.
„Aš neskubu, po truputį renku komandą. Nėra tai taip lengva, žinant, kad politinio pasitikėjimo darbas dažnai būna ne tik kad nedėkingas, bet ir trumpalaikis. Nėra taip lengva gauti norimų žmonių“, - sakė politikas.
Jis sakė besikalbąs ir su viceministrais, kurių kai kurie turėtų likti eiti pareigas. Šiuo metu viceministrais dirba Asta Skaisgirytė-Liauškienė, Evaldas Ignatavičius, Šarūnas Adomavičius.