„Baigdamas noriu sau leisti pajuokauti: kai jūs pakeisite įstatymą, pakeisite Konstituciją ir generalinį prokurorą rinks tauta, aš dalyvausiu tuose rinkimuose“, - atsisveikindamas teigė A. Valantinas.
Kalbėdamas apie pasitraukimo motyvus A. Valantinas posėdyje sakė iš posto trauktis nutaręs dėl Seimo pareikšto nepasitikėjimo, kai parlamentarai paskutiniąją sesijos dieną patvirtino Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) išvadas, jog generalinis prokuroras netinkamai organizavo savo vadovaujamų institucijų darbą ir netinkamai vykdė teisės aktų jam numatytas pareigas.
„Yra Seimo sprendimas, kuris ir nulėmė mano apsisprendimą. Jūs nepamirškite, kada jūs tą sprendimą priėmėte, tai yra paskutinę sesijos dieną. Ir iš tikrųjų aš puikiai suprantu procedūras, kurios turi būti taikomos atleidžiant generalinį prokurorą, žinodamas, kad reikalingas ir jūsų pritarimas, ir žinodamas, kad rengsite neeilinę sesiją žengiau šitą žingsnį“, - iš Seimo tribūnos kalbėjo A. Valantinas.
TTK pirmininkas, konservatorius-krikdemas Stasys Šedbaras anksčiau yra sakęs, jog sunkiai įsivaizduoja tolesnį generalinio prokuroro darbą, jei Seimas patvirtintų komiteto išvadą.
Remiantis Konstitucija, generalinį prokurorą septyneriems metams skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu.
„Teigiau, kad atsistatydinsiu, kai pajusiu, kad mano asmuo kliudo prokuratūros sistemai. Tas laikas atėjo, jis atėjo su Seimo priimtu nutarimu“, - sakė A. Valantinas.
Pedofilijos byla parodė prokurorus dirbančius?
Prezidentės dekretą, kuriuo A. Valantinas atleidžiamas iš užimamų pareigų, Seime pristatė šalies vadovės patarėjas Jonas Markevičius. Jis pabrėžė, kad prokuroras iš posto traukiasi savo asmeniniu apsisprendimu, nors parlamentarai net keletą kartų klausė, kas nutiko nuo sausio 27 d. iki vasario 5 d., mat sausį po susitikimo su prezidente A. Valantinas žadėjo dirbti, o vasarį pranešė besitraukiąs.
„Per tą laikotarpį niekas nepasikeitė, prezidentė buvo ir anksčiau išreiškusi nepasitenkinimą prokuratūros darbu. Šitas apsisprendimas yra paties prokuroro asmeninis reikalas, aš manau, jis atsakys į visus klausimus, susijusius su jo asmeniniu apsisprendimu“, - teigė J. Markevičius.
Kiek vėliau kalbėjęs A. Valantinas sakė, kad trauktis iš pareigų jį paskatino Seimo jam pareikštas nepasitikėjimas. Sausio 21 d. parlamentarai pritarė TTK išvadai, jog generalinis prokuroras nesugebėjo tinkamai organizuoti jo vadovaujamų institucijų darbo, netinkamai vykdė teisės aktuose jam numatytas pareigas. Nutarimu taip pat konstatuota, kad savo darbo neatliko ir A. Valantino pavaldiniai, tyrę ir kontroliavę vadinamąją Kauno pedofilijos bylą.
Kalbėdamas Seime A. Valantinas pabrėžė, jog „dėl tikrai skaudžių rezonansinių įvykių bei ekonominių ir socialinių problemų susikaupęs žmonių nusivylimas savo valstybe nukrypo į prokuratūrą“ ir sakė, kad tai, jo nuomone, yra „pozityvus šios istorijos aspektas“.
„Tas dėmesys bei vieši debatai apie prokuratūros, jos vadovų darbą parodė mus dirbančius, jis atskleidė, kokie svarbūs tie mūsų darbai, kad tas paprastas ir mažas Lietuvos žmogus jaustųsi didelis“, - teigė pareigūnas.
A. Valantinas sako, kad šiuo periodu prokuratūra pasirodė kaip dirbanti, klystanti, bet gebanti prisiimti atsakomybę institucija. Jis konstatavo, jog prokuratūroje yra spręstinų problemų – tarp jų jis paminėjo būtinybę aiškiai reglamentuoti ikiteisminio tyrimo terminus, tinkamai formuoti tyrėjų korpusą. „Iki begalybės ištobulinę procedūras gero rezultato neturėsime, neturėsime neatsigręžę į konkretų, darbą dirbantį, baudžiamąją bylą tiriantį pareigūną“, - sakė A. Valantinas.
Teigia sugebėjęs atsispirti spaudimui
Iš posto besitraukiančio A. Valantino parlamentarai posėdyje klausinėjo apie galbūt patiriamą spaudimą iš politikų, politinių partijų, žiniasklaidos ir piliečių grupių, domėjosi, ar tai turėjo įtakos sprendimui trauktis. Politikai priminė, jog generalinio prokuroro pavaduotojas G. Jasaitis neseniai prabilo apie iš politikų patiriamą spaudimą vienaip ar kitaip išspręsti rezonansines bylas.
„Manęs jokie spaudimai jau neveikia“, - teigė A. Valantinas. Jis pabrėžė, kad tiek Baltarusijoje žuvusio saugumo karininko Vytauto Pociūno, tiek vadinamoji pedofilijos, tiek kitos bylos yra labai rimtos ir tiriamos atsižvelgus į visas procedūras siekiant išsiaiškinti visas aplinkybes.
Tuo tarpu konservatorius-krikdemas Arimantas Dumčius teiravosi, kodėl generalinis prokuroras neatsistatydino anksčiau, nes esą Generalinės prokuratūros veikla nepasitikima jau seniai. „Vilkinamos bylos, genocidinės, šimtai tūkstančių ikiteisminių bylų neužbaigta, atskiromis bylomis nėra patenkinti nei žmonės, jei jūs patys patenkinti – V. Pociūno byla, partizanų šmeižimo byla, galų gale užsitęsusi Kauno byla“, - teigė parlamentaras.
„Reikėjo jau anksčiau tą padaryti, ar ne?“, - klausė A. Dumčius, tačiau prokuroras sureagavo atsakęs, jog savo sprendimus priima tada, kai mano esant reikalinga.
„Aš savo sprendimus visada dariau ir darysiu tik pats ir pats pasirinksiu tą laiką, kuris atrodys reikalingas. Jūsų paminėtos bylos – nė viena nėra juokinga, jos visos yra labai rimtos. Jeigu mes norime jas paversti juokingomis, čia jau mūsų problema yra“, - atsakė A. Valantinas, pabrėžęs, kad tiriant šias bylas buvo padarytas didelis postūmis.
Konservatorius Arvydas Anušauskas klausė, kodėl pareigūnas neatsistatydino dar tada, kai buvo paskelbta informacija apie A. Valantino seseriai pareikštus įtarimus. „Gal tai irgi vienas pretekstų atsistatydinti, pakankamai rimtas“, - svarstė politikas bei suabejojo, ar politikų teiginiai apie prokuratūros darbo lėtumą tikrai yra politinis spaudimas.
„Mano nuostata šiuo klausimu yra, buvo ir liks visada: nesvarbu, kad ką padarė, nesvarbu, kam jis priklauso, kieno jis giminė, jis turi atsakyti. Nežinau, ar turėjo tas klausimas būti keliamas, ar jums buvo įdomus tas klausimas? Ar jūs kada nors manęs klausėte šitų dalykų? Ar klausėte šitų tarnybų, kurios atliko ikiteisminį tyrimą – ar A. Valantinas darė kokias įtakas, ar jis kažko norėjo? Matyt nebuvo įdomu“, - nusivylimo neslėpė A. Valantinas.
Anksčiau prezidentė leido dirbti
A. Valantinas apie atsistatydinimą pranešė vasario 5 d., nors prieš savaitę maždaug tris valandas su A. Valantinu kalbėjusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sutiko, kad jis gali dirbti toliau.
Postus tuomet išsaugojo ir jo pavaduotojai – Gintaras Jasaitis bei Vytautas Barkauskas, tačiau A. Valantinui paskelbus apie pasitraukimą prezidentė pareiškė neketinanti pratęsti jų kadencijų, kurios baigsis gegužę.
„Šiuo metu Generalinė prokuratūra daro žingsnius, kurie leidžia jos veiklą vertinti teigiamai“, - tuomet žurnalistams teigė prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys. Kaip tik tada A. Valantinas pranešė, kad vadinamoji Kauno pedofilijos byla netrukus turėtų būti perduota teismui.
Tiesa, joje liko vienas įtariamasis – Andrius Ūsas, kuriam pareikšti įtarimai tik dėl mažametės tvirkinimo, o ne prievartavimo.
Perduodamas šalies vadovės žodžius L. Balsys vis tik įspėjo, kad pareigūnai neturėtų jaustis saugūs: „Aišku, neatmetama galimybė, kad vėliau bus imamasi kitų raginimų, jei paaiškės, kad šie veiksmai nedavė rezultatų ar buvo neefektyvūs“, - sakė jis.
„Problemų yra susikaupusi ne viena, tos problemos yra sisteminės. Mes bandėme šiandien išsiaiškinti ir, manau, išsiaiškinome, kad negali būti teisinėje valstybėje taip, kad duriama į kažką pirštu ir galvojama, kad taip galima išspręsti visas teisėsaugos problemas“, - žurnalistams sakė A. Valantinas.
Pernai Seimas patvirtino Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas dėl Kauno pedofilijos bylos tyrimo. Jose teigiama, kad pareigūnai galėjo užkirsti kelią kauniečio teisėjo Jono Furmanavičiaus ir galimai tvirkintos mergaitės tetos Violetos Naruševičienės žūčiai, jei būtų laiku sureagavę į šios moters ir jos sesers – mažylės mamos skundus. Byla esą buvo tiriama neoperatyviai ir nekompetentingai, o tai padarė žalos tyrimui bei gali turėti reikšmės galutiniams sprendimams. Tiesa, asmeninės A. Valantino atsakomybės nepareikalauta.
A. Valantinas generaliniu prokuroru buvo paskirtas 2005 m.
Laikinai vadovauti generalinei prokuratūrai norima patikėti šios prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus vyriausiasis prokurorui Raimondui Petrauskui.