Po keliolikos metų šiemet sugrįžusi tikra žiema atnešė ir rūpesčių, ir nuostolių. Daug kur užšalo vandentiekio vamzdžiai, dėl taupumo retai valomose miestų gatvėse slidinėjo automobiliai, pūgos užpustė kaimo kelius, kai kur neatlaikę sniego gausos įgriuvo stogai, dėl netvarkingų kaminų kilo gaisrų.
Draudimo bendrovės skelbia, kad įvairioms žaloms atlyginti teks išleisti milijonus litų.
Užšalo vamzdynai
Sausį, kelias naktis paspaudus iki 30 laipsnių šalčiui, didmiesčiuose šimtai gyventojų liko be vandens. Klaipėdoje be jo buvo likę 15 daugiabučių, kelių nuosavų namų gyventojai.
Kaune labiausiai kentėjo nuosavų namų šeimininkai. Pusšimtyje tokių būstų nuo šalčio sprogo vamzdžiai, vandentiekio sistemose susidarė ledo kamščių. „Kai kuriuose namuose vamzdynus pavyko atšildyti arba sutvarkyti įtrūkius, bet daug kur sunku privažiuoti ir gyventojams teks palaukti, kol atšils. Tiesa, gausiai pasnigus žemė šiek tiek ima šilti ir kai kuriems galbūt nereikės laukti pavasario“, – sakė bendrovės „Kauno vandenys“ Tinklų cecho viršininkas Vytautas Rudys.
Pasak jo, nukentėjusių gyventojų vandentiekio įvadų vamzdžiai buvo pakloti per sekliai. „Dabar Kaune žemė įšalusi iki 1,4 m, todėl tie savininkai, kurie paklojo vamzdžius tokiame gylyje, liko be vandens, – aiškino V.Rudys. – Pagal statybos reglamentą vandentiekis turi būti klojamas 1,8 m po žeme.“ Taip pat nemažai nuo šalčio nukentėjo žmonių, kurie klodami įvadus į savo namus vandentiekio vamzdžių neapšiltino.
Be vandens liko ir kai kurie Kauno rajono miestelių ir kaimų gyventojai, besinaudojantys viešuoju vandentiekiu. Pavyzdžiui, Netoniuose daugiabučių gyventojams teko prašyti šulinius turinčių kaimynų pagalbos.
Draudikai skaičiuoja žalą
Didmiesčių savivaldybės taupydamos itin retai ir ne visur valė gatves. Todėl užregistruota daug avarijų. „Nevalyti, slidūs keliai, dėl gausiai iškritusio sniego neišvažiuojami kiemai, nepasirinktas saugus greitis – tai buvo gausių eismo įvykių priežastys“, – pasakojo „Lietuvos draudimo“ Kompleksinių žalų skyriaus direktorius Gytis Matiukas. Vasario pradžios duomenimis, bendrovė klientams turės kompensuoti beveik 1,3 mln. litų. Įmonė „Ergo“ dėl sausio įvykių vairuotojams planuoja išmokėti apie milijoną litų, „PZU Lietuva“ – 500 tūkst. litų.
Bendrovės „Ergo Lietuva“ Turto draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius sakė, kad žiemą daug turto sunaikina gaisrai. „Per šalčius krosnys ir židiniai kūrenami itin intensyviai, kai kur netvarkingai įrengti dūmtraukiai, nevalyti kaminai, todėl kyla daug gaisrų, – sakė jis. – Taip pat nemažai žalų tenka kompensuoti, kai dėl sprogusių vandentiekio vamzdžių nukenčia kaimynai.“
Pasak T.Nenartavičiaus, draudžiant turtą nuo gaisrų, vagysčių, gamtos reiškinių, šalčio žalą reikia numatyti kaip papildomą veiksnį. Tačiau norintys gauti kompensaciją už trūkusius vamzdynus turi juos drausti atskirai, kitaip atlyginama tik išsiliejusio vandens padaryta žala.
Nuostolių pridarė ir gausiai iškritęs sniegas. „Jau pradėjome registruoti pranešimus dėl neatlaikiusių sniego slėgio ir įlūžusių namų stogų“, – sakė G.Matiukas. Turto žaloms atlyginti „Lietuvos draudimas“ rezervavo apie 300 tūkst. litų.
Užpustyti keliai
Automobilių kelių direkcijos duomenimis, dėl vasarį užklupusios pūgos sunkiai pravažiuojami tapo pusė šalies kelių. Apie 20 proc. jų buvo išvis užversti sniegu. Kai kurie Šilutės rajone ir Pagėgių savivaldybėje esančių rajoninių kelių ruožai nuo Kalėdų yra apsemti ir apledėję, eismas jais draudžiamas. Iš viso tokių kelių – apie 7 km.
Tauragės kelių tarnybos viršininkas Jonas Varkala teigė, kad magistralinius ir rajono kelius prižiūrintys kelininkai negavo jokios komandos taupyti lėšas, kaip kad daroma miestuose. „Tačiau kai užeina pūga, nuvalyti ruožai tuoj pat vėl užpustomi, – tvirtino viršininkas. – Magistralinius kelius valome nuo 4 iki 22 val., o rajono kelius – nuo 6 iki 19 val.“
Biržų rajono Parovėjos kaimo seniūnė Gailutė Tamulėnienė pasakojo, kad yra nemažai sodybų, kurios po pūgų lieka atkirstos nuo pasaulio. „Kai tik nuvalome tokių kaimų keliukus, pranešame gyventojams, kad skubėtų apsipirkti, iki vėl užpustys“, – kalbėjo G.Tamulėnienė.
Ji džiaugėsi, kad yra geranoriškų ūkininkų, sutinkančių su savo technika nuvalyti kelius. „Tačiau žemdirbiams tai kainuoja, o seniūnija neturi lėšų – 1 km nuvalyti kainuotų apie 120 litų, – sakė G.Tamulėnienė. – Regiono kelininkai nespėja nuvalyti visų kelių, tačiau nenori tartis su ūkininkais, kurie galėtų jiems dirbti pagal sutartis.“
Seniūnija turi nedidelį savo traktorių LTZ-55. „Prie jo primontavome skydą ir bandome valyti kelius, bet šis traktorius ne visur pajėgia privažiuoti. Maža to, senas traktorius dėl didelio darbo krūvio šiomis dienomis sugedo ir su baime laukiame naujų pūgų“, – guodėsi seniūnė.
KOMENTARAI
Egidijus Rimkus, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas
Daug kalbama apie pasaulinį atšilimą ir žmonės stebisi, kodėl pas mus taip šalta. Pasaulio klimatologai teigia, kad ir šiltėjant bendram klimatui galime sulaukti įvairių žiemų: vienais metais ji gali būti labai šalta, kitais – vėl šilta. Jau nemažai metų nematėme tikros lietuviškos žiemos ir, matyt, nuo tokių atpratome. Pastarosios 5 žiemos buvo ypač šiltos. Dabartinė yra tipiška mūsų platumoms.
Gintas Druktenis, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Visuomenės informavimo skyriaus vyriausiasis specialistas
Šaltuoju periodu labai padaugėja gaisrų dėl netvarkingų krosnių, dūmtraukių, kaminų. Šiemet dėl to gaisrų skaičius šoktelėjo kone dvigubai: pernai sausį buvo 146, o šiemet jau net 216. Šiemet gaisruose jau žuvo 28 žmonės.
Kūrenant krosnis, ypač pavojingos smalkės. Jos bespalvės ir bekvapės. Pirmieji apsinuodijimo smalkėmis požymiai – lengvas apsvaigimas, suima mieguistumas, netenkama sąmonės. Iškūrenę krosnį per anksti neužstumkite sklendės norėdami, kad per greitai neatvėstų. Sklendę galima visiškai uždaryti tik įsitikinus, kad ugnis jau baigė rusenti. Kita aktuali problema – patalpų šildymas elektriniais prietaisais. Pavojinga į elektros tinklą iškart jungti kelis tokius elektros prietaisus, nes perkraunama elektros instaliacija, laidai kaista, gali įvykti trumpasis jungimas, o dėl to dažnai kyla gaisrai.