Seimo „automobilininkų“ sąraše - daug valdančiųjų

Už mokesčių mokėtojų pinigus prabangius automobilius nuomojantys Seimo nariai puolė gelbėti savo kailio. Prokurorams ėmus domėtis sutartimis, politikai suskubo jas keisti. Vilniaus apygardos prokurorai nustatė dar bent trylika Seimo narių, kurie už likutinę vertę ketino išsipirkti nuomojamus automobilius, rašo „Lietuvos rytas“.

Kaip teigia dienraštis, į prokurorų akiratį dėl ketinimų už mokesčių mokėtojų pinigus įsigyti automobilius yra patekę šie Seimo nariai: konservatoriai Vaidotas Bacevičius, Danutė Bekintienė, Arimantas Dumčius, Donatas Jankauskas, Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, Justinas Urbanavičius; liberalcentristas Raimondas Šukys; socialdemokratai Vytenis Andriukaitis, Mindaugas Bastys, Bronius Pauža, Irena Šiaulienė, Birutė Vėsaitė; „darbietis“ Mečislovas Zasčiurinskas.

Prokurorų akiratyje atsidūrę parlamentarai aiškino, esą tokias sutarties sąlygas jiems primetė bankas. Dauguma jų tikino neketinę pasilikti mašinos.

Pavyzdžiui, automobilį „Toyota RAV“ nuomojantis konservatorius Arimantas Dumčius „Lietuvos rytui“ aiškino, jog sutartį pakeitė ne savo, bet išperkamosios nuomos bendrovės iniciatyva.

Tuo pat metu politikas piktinosi, kad dabar kažkas kitas galės palankiomis sąlygomis nupirkti mašiną, kurią jis puoselėja: „Į nuomojamą automobilį investuoju nemažai savo asmeninių lėšų, perku benziną, sumokėjau užstatą. Jei jį nusipirksiu ne aš, būtų neteisinga. Todėl neatmetu, jog pasibaigus Seimo nario kadencijai, kai būsiu eilinis pilietis, kreipsiuosi į teismą ir reikalausiu, kad man būtų suteikta pirmumo teisė įsigyti šį automobilį. Jei vis dar norėsiu jį pirkti“.

Dėl kilusio skandalo išperkamosios nuomos bendrovę kaltino ir „Volvo XC 70“ nuomojantis Seimo vicepirmininkas, liberalcentristas Raimondas Šukys.

Politikas „Lietuvos rytui“ aiškino, jog pakeisti sutartį jis „SEB lizingui“ pasiūlė po to, kai prokurorai pričiupo A.Baukutę: „Iš pradžių jie nesutiko, bet paskui pakeitė sutartį“.

Nors Seimo vicepirmininkas tikino, kad atpirkimo sutartis jam abejonių kėlė iš pat pradžių, jis miglotai aiškino, kodėl ją pasirašė: „Tuomet nuomą siūlė tik dvi bendrovės. Bet viena jų taikė aukštesnes palūkanas. Aš pasirinkau optimalų variantą. Automobilio išpirkimo sąlyga sutartyje buvo privaloma. Kaip būčiau pasielgęs? Jei sutartis numato, kad privalau nupirkti, neturiu kitokios išeities. Priešingu atveju man būtų pritaikytos sankcijos“.

"Viename punkte buvo numatyta galimybė, pasibaigus Seimo nario įgaliojimams, tą automobilį įsigyti už konkrečią likutinę vertę. Tokių sutarčių nustatyta dvylika, iš jų dešimt Seimo narių buvo sudarę ir vadinamąsias atpirkimo sutartis", - dienraščiui sakė Vilniaus apygardos prokuratūros atstovas spaudai Gintautas Stalnionis.