„Paradas reiškia demonstravimąsi bei rodymąsi. Tiems žmonėms, matyt, neužtenka kažkokio kitokio pasibuvimo, tai akivaizdu, kad jie siekia tam tikros reklamos ir propagandos“, - svarstė politikas.
– Jūsų partijoje prasidėjo diskusijos, ar krikščioniška leisti homoseksualams rengti viešas eitynes bei mitingą. Jūsų nuomone, ar politikai, parlamentarai turi teisę arba pagrindo abejoti renginio reikalingumu, jei planuojamas renginys taikus?
– Procedūriškai žiūrint, čia savivaldybės sprendimas. Bet, kaip žinome, tie dalykai dalį visuomenės dirgina ir kelia pakankamai neigiamas emocijas, nes atsiranda tam tikra visuomenės interesų grupė, kuriai rūpi demonstruoti. O paradas reiškia demonstravimąsi bei rodymąsi. Tiems žmonėms matyt neužtenka kažkokio kitokio pasibuvimo, tai, akivaizdu, kad jie siekia tam tikros reklamos ir propagandos. Aš galvoju, kad mūsų visuomenė šia prasme yra pakankamai konservatyvi, o to negalima neįvertinti.
Aš nežinau, ar visa tai reikia spręsti tokiu pavidalu, kaip nusprendė savivaldybė, kai pasiūlė tą eitynių vietą, ar rasti kitą būdą, bet matyt reikia ieškoti sprendimo, kuris nekiršintų visuomenės – didžiumos visuomenės, kuri netoleruoja ir nenori viešai tų demonstracijų pripažinti.
– Jūs vis minite, kad eitynės yra tarsi reklamos siekimas. Gal galite paaiškinti, kodėl taip manote, nes, tarkime, pačios homoseksualų organizacijos teigia, kad taip tik norima atkreipti dėmesį, jog netradicinės lytinės orientacijos žmonės yra diskriminuojami kasdieniame gyvenime?
– Aš puikiai suprantu, jie taip sako, kad nori atkreipti dėmesį į seksualinių mažumų padėtį ir teises, bet, kita vertus, tokiu savo parodomuoju elgesiu jie provokuoja dar neigiamesnį visuomenės požiūrį į save. Tai pakankamai akivaizdu. O jų siekis yra ideologinis.
– Ideologinis kuria prasme?
– Demonstruoti kitą gyvenimo būdą ir visiškai kitą kultūrą. Jie tą daro tokiuose paraduose. Kiek mes matome per televizijas, tai žinome, kokiu būdu jie atkreipia dėmesį į savo teises.
– Jūs tikriausiai kalbate apie kasmetinį Berlyno gėjų ir lesbiečių paradą, kuris paprastai būna labai spalvingas ir ekstravagantiškas. Bet ar tai a priori reiškia, kad ir Lietuvos gėjai bei lesbietės nori būtent tokio parado? Juolab, kad katalikiškos šalies Brazilijos Rio de Žaneiro sambos festivalis neapseina be pusnuogių ar beveik nuogų šokėjų...
– Aš šiuo atveju bijau vertinti, nes to produkto Lietuvoje mes nesame matę. Nežinia, kaip tai atrodo.
– Tokios eitynės yra vykusios Rygoje.
– Bet tai, kas buvo rodyta ten, buvo tokio šou elemento ir tos ekstravagancijos bei bandymo netikėtais pavidalais šokiruoti visuomenę. Tai yra pakankamai provokuojantis jų pačių elgesys. Bet, kaip aš suprantu, tai tokia yra jų ideologija – provokuoti, kad visuomenė kalbėtų apie juos.
– O kaip, jūsų nuomone, reikėtų elgtis esant tokiai situacijai: kad ir Lietuva netaptų ksenofobijos sostine, bet būtų atsižvelgta ir į gyventojų, jei jie išties mąsto panašiai kaip jūs, nuostatas?
– Vienintelis būdas turbūt yra su organizatoriais tartis dėl tokio renginio kultūros dalykų – matyt čia yra svarbiausia, nes teisinio būdo nėra: galima tik arba leisti, arba neleisti. Jeigu leisti, tai leisti taip, kad nebūtų šokiruojama didžioji visuomenės dalis ir nebūtų provokuojamos kitų visuomenės grupių piktybinis elgesys seksualinių mažumų atžvilgiu. To gali neišvengti...
Aš suvokiu ir Vilniaus savivaldybės situaciją bei atsakomybę – o jeigu kils galimos riaušės? Nes jei duodi leidimą, turi užtikrinti ir saugumą – visuomenės ir tų, kurie demonstruojasi. Čia ir susikerta tie subtilūs dalykai, kuriuos turi suderinti renginio organizatoriai bei leidimo davėjai. Kito būdo nėra.
Galų gale, kas ten bus: ar taikus, gražus pasivaikščiojimas, ar rėksmingas ir šokiruojantis?
– Ar jūs manote, kad didesnė grėsmė kyla iš organizatorių visuomenei, ar iš likusios visuomenės dalies renginio organizatoriams?
– Tai aš įsivaizduoju, kad ir kai buvo diskutuojama prie anos savivaldybės valdžios, vienas iš argumentų buvo, kad šitas paradas skatina dalies kitų priešišką kitų interesų grupių nusiteikimą. O tas, kuris duoda leidimą, turi užtikrinti saugumą: tiek visuomenės, tiek tų, kurie mitinguoja. Tad susidaro tokia dviejų galų lazda – reikia spręsti ir vieną, ir kitą problemą. Ir čia yra tam tikra savivaldybės atsakomybė.
– O jūs tikrai esate tikras, kad kai mes kalbame apie saugumą, mes negudraujame, nes pagrindinė priežastis gali būti ta, kad politikų arba savivaldybės atstovų vertybinės nuostatos prieštarauja renginio organizatorių nuostatoms? Juk ir jūs esate krikščionis demokratas ir pagrindinė priežastis, kodėl nenorėtumėte tokio renginio, gali būti toli gražu ne saugumas...
– Aš manau, kad čia į vieną krūva sukrenta abu dalykai – tiek ta tradicinė nuostata, požiūris į seksualines mažumas, aišku, tiek atsakomybė už saugumo užtikrinimą.
– Ar nėra taip, kad kritika gėjų eitynių organizatoriams bei Vilniaus merui, svarstymai, ar toks renginys apskritai reikalingas, yra tarsi savo nuostatų primetimas? Gal konservatoriai-krikdemai teisę pasirinkti seksualinę orientaciją nori apskritai išmesti į šiukšlyną?
– Suprantu. Galima ir taip interpretuoti, aš visiškai sutinku – jeigu būtų draudimas be rimtų argumentų, tai galima suprasti, kaip tam tikrą pozicijos primetimą. Bet šituo atveju Vilniaus savivaldybė siūlo saugesnį būdą tokiam paradui. Tai ji, manau, įvertina, ir vertybinius, ir saugumo aspektus.
– Ar jūs pats paremtumėte tuos, kurie siūlo nesuteikti leidimo gėjų eitynėms?
– Tada turi būti pasakyti aiškūs argumentai, kodėl neleidžia. Turėtų būti aiškiai susakyta. Bet tai yra ne tik vertybiniai dalykai.
– Ar esate tuo tikras?
– Taip, aš manau, kad vis tiek visuomenė nėra vertybiškai vienalytė, tai mes tą turime pripažinti ir priimti kaip faktą. O bandyti viską suvaryti į vieną gniaužtą, tai turbūt nerealu yra.
Be to, kiek girdėjome viešoje erdvėje, tai Vilniaus savivaldybė apskritai priėmė sprendimą, kad visiems mitingams turi būti siūloma ta vieta (Vilniaus koncertų ir sporto rūmai – DELFI). Tai čia toks pakankamai tvarką reiškiantis sprendimas.
– Tačiau ar taip nėra siaurinamos piliečių teisės. Juk daugeliu atvejų žmonės tiesiog nori taikiai pareikšti savo nuomonę, bet kartu nori, kad ją išgirstų. Prie Seimo jūs bent matydavote, kas vyksta, o prie Sporto rūmų neregėsite.
– Bet mes girdėsime.
DELFI primena, kad sostinės savivaldybės Renginių (susirinkimų) derinimo komisija leido organizuoti homoseksualų ir jiems prijaučiančiųjų eitynes „Už lygybę“, tačiau kitoje vietoje, nei prašė organizatoriai. Šie norėjo žygiuoti Senamiestyje, vėliau pasiūlė dar tris galimus maršrutus, bet valdininkai nurodė, kad renginys turi vykti anapus Neries – prie Koncertų ir sporto rūmų bei Olimpiečių ir Rinktinės gatvėse.
Savivaldybės komisijos sprendimas išprovokavo Vilniui vadovaujančio mero Viliaus Navicko partijos kolegos, Seimo nario Manto Adomėno viešą diskusiją, ar tokios eitynės dera su partijos narių puoselėjamomis krikščioniškomis vertybėmis.
Atviru laišku sostinės merui M. Adomėnas paragino ginti „visiems bendras vertybes“, taip pat „ryžtingai siekti, kad ydingas savivaldybės sprendimas išduoti leidimą gėjų paradui būtų nedelsiant atšauktas“. V. Navickas teigia, jog, nors tradicinė šeima yra „kertinis visuomenės akmuo“, tačiau tikras krikščionis esą neišgena už miesto sienų tų žmonių, kurie mąsto kitaip.
Paradas suplanuotas kaip „Baltic Pride“ renginių dalis, kurie Vilniuje turėtų vykti gegužės 7-8 d., tarp jų – tarptautinė konferencija, kino filmų festivalis.
Pernai „Baltic Pride“ renginiai vyko Rygoje ir sulaukė 300-400 dalyvių, šiemet estafetės lazdelė perduota Lietuvai, kitąmet jie turėtų keltis į Estiją.