Jeigu būtų nutarta pratęsti Lietuvos karių dalyvavimą tarptautinėje operacijoje Balkanų regione, tuomet NATO vadovaujamoje tarptautinėje taikos stabilizavimo operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje dalyvautų iki 2 karių ir civilių tarnautojų, taikos operacijoje Kosovo provincijoje, Serbijoje ir Juodkalnijoje - iki 35 karių ir civilių tarnautojų.
Europos Sąjungos vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje buvusios Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje dalyvautų iki 5 karių ir civilių tarnautojų.
Nutarimo projekte dėl Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėse operacijose Centrinės ir Pietų Azijos regione siūloma pratęsti iki 4 karių ir civilių tarnautojų dalyvavimą NATO vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje Afganistane Tarptautinių saugumo paramos pajėgų sudėtyje. Seimui priėmus pateiktą projektą, iki 50 karių ir civilių tarnautojų toliau dalyvautų Jungtinių Amerikos Valstijų vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje "Tvirta taika".
Antradienį pateikdamas Seimui šiuos nutarimų projektus, krašto apsaugos ministras L.Linkevičius sakė, kad Lietuvos karių dalyvavimas tarptautinėse operacijose yra svarbus mūsų šalies indėlis į kolektyvinį saugumą. Jo nuomone, sumažintas Lietuvos aktyvumas šiose misijose būtų blogas signalas mūsų partneriams.
Prašydamas Seimo sutikimo pratęsti Lietuvos karių dalyvavimą taikdariškose misijose, ministras sakė, kad turime būti nuoseklūs, nes palikti darbą pusiaukelėje būtų politiškai neatsakinga.
Parlamentarams daugiausia abejonių kilo dėl šauktinių dalyvavimo tarptautinėse misijose. Liberalcentristas Algirdas Gricius siūlė netgi įstatymiškai įsipareigoti į pavojingus regionus nesiųsti šauktinių, o tik profesionalus.
Krašto apsaugos ministras L.Linkevičius sakė, kad, pavyzdžiui, į Afganistaną nė vienas šauktinis neišvyks. Pasak jo, misijose dalyvausiančių karių atranka vyksta pagal profesinio pasirengimo lygį ir remiantis savanoriškumo principu.