Naujienų agentūrai ELTA komentuodamas pastarųjų dienų įvykius, kai Bažnyčios hierarchai pareiškė susirūpinimą dėl neseniai susikūrusios Krikščionių partijos pavadinimo, A. Šuminas sakė nesą nieko keisto, kad partijų pavadinimams pasirenkami bendriniai pavadinimai. Tai nusistovėjusi praktika. Pastarojo - 2001-ųjų - visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, 86 proc. Lietuvos gyventojų yra krikščionys. Politinės komunikacijos specialistas daro prielaidą, jog pagal tai buvo pasirinktas krikščioniškasis partijos pavadinimas,taip norėta įtikti didžiajai daliai visuomenės.
"Šiandien iš principo partijos nori įtikti rinkėjams. Partijos pavadinimas yra savotiškas prekės ženklas. Svarbu, kad tas prekės ženklas būtų priimtinas kuo didesnei auditorijai", - sakė A. Šuminas.
Jis pabrėžė, kad Lietuvos politinėje kultūroje buvo ne vienas atvejis, kai krikščioniškas žodis vartotas ir kitų partijų pavadinimuose. Tiesa, jis buvęs ne pagrindinis.
"Krikščionių demokratų partija, Krikščionių socialistų sąjunga, kiti dariniai suderindavo savyje tiek krikščioniškąsias, tiek politines vertybes. O šiuo atveju partija (Krikščionių partija. - ELTA) tiesiog naudoja tą religinį lygmenį ir taip įžengia į religinę sritį. Dėl to religinių vadovų pasipiktinimas suprantamas", - aiškino lektorius.
Ar dėl neigiamos Bažnyčios reakcijos Krikščionių partijai reiktų keisti pavadinimą, A. Šuminas vienareikšmiškai neatsakė. Anot jo, tai - partijos vidinis sprendimas. Ekspertas siūlė prisiminti Rolando Pakso partijos pavadinimo transformaciją. Tik įsteigta partija vadinosi Liberalų demokratų partija, o po ketverių metų tapo partija Tvarka ir teisingumas. Paprastam rinkėjui "liberalų", "demokratų" sąvokos buvo tolimos, o vertybinės sąvokos "tvarka", "teisingumas" - priimtinos ir suprantamos tikslinei publikai. Pasak A. Šumino, panašiai šiuo atveju elgiasi ir krikščionys.
Politinės komunikacijos specialisto teigimu, jeigu krikščionys nekeistų pavadinimo, jiems ypač reikėtų deklaruoti krikščioniškus tikslus. Be to, jie įsiveltų į konfliktą su religinių bendruomenių vadovais.
"Viena vertus, partijai, be abejo, nėra gerai, kad religinių konfesijų vadovai išreiškia pasipiktinimą dėl partijos elgesio ir deklaruoja tas vertybes, kuriomis vadovaujasi religiniai vadovai. Tačiau, kita vertus, partijai tai yra pliusas, nes šiandien mes visi kalbame apie tą partiją, diskutuojame, ir ji yra dėmesio centre. Kaip naujai partijai tai yra didžiulis pliusas ir iš principo nauda būti tame diskusijų dėmesio centre", - pabrėžė jis.
Apibendrindamas Lietuvos politinių partijų visumą, A. Šuminas sakė, kad partijos neturi aiškiai nubrėžtų ribų, yra susiniveliavusios.
"Matau išsitrynusias ribas tarp partijų ideologinių, vertybinių savybių. Nematau Lietuvoje nei aiškiai išreikštų kairiųjų, nei dešiniųjų. Visos partijos yra susistūmusios į centrą, ir pavadinimai yra prekiniai ženklai, kurie skirti įpakavimui, pardavimui, rinkimams. Tuo tarpu politinės nuostatos, vertybės dažnai neatitinka partijų pavadinimų", - konstatavo VU lektorius.
Kaip ELTA jau skelbė, Bažnyčios hierarchams pareiškus susirūpinimą dėl neseniai susikūrusios Krikščionių partijos pavadinimo, Teisingumo ministerija (TM) teigia dar nesulaukusi prašymo registruoti organizaciją. Preliminariai TM nemato kliūčių tokiam partijos pavadinimui.
Krikščionių partijos pirmininkas G. Vagnoriaus sakė neskubąs registruoti partijos ir tai padarysiąs per mėnesį. G. Vagnoriui neaiškūs Lietuvos bažnyčios hierarchų susirūpinimo motyvai dėl šios partijos pavadinimo, politikas žada svarstyti jų pareiškimą.
Tačiau ar partija atsisakytų savo pavadinimo, kaip tikisi Bažnyčios hierarchai, jis nesiima atsakyti.
"Nesinori spėlioti galimų sprendimų. Mes atidžiai išnagrinėsime viešą vyskupų kreipimąsi, kuris mums yra netikėtas, iki galo neaiškūs motyvai", - Eltai sakė G. Vagnorius.
Dievo žodį skelbiantys tradicinių krikščioniškų religinių bendruomenių ir bendrijų nariai reiškia didžiulį susirūpinimą dėl neseniai susikūrusios partijos pavadinime vartojamos grynai bendrinės krikščionio sąvokos. Taip, Bažnyčios hierarchų nuomone, apeliuojama į religinę, o ne į politinę tapatybę.
"Krikščionio terminas partijos pavadinime vartojamas neatsakingai ir nepagarbiai", teigia Bažnyčios hierarchai, o šis terminas jiems esąs svarbus ir ypač reikšmingas, nusakantis visą jų gyvenimo, veiklos, apsisprendimo ir minties kryptį, įtvirtinantis religinį tapatumą.
Pareiškimą pasirašė Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininkas arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, Lietuvos Evangelikų liuteronų Bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis, Lietuvos Stačiatikių arkivyskupijos vadovas Metropolitas Chrizostomas, Lietuvos Evangelikų reformatų Unitas Lithuania Sinodo generalinis superintendentas kunigas Rimas Mikalauskas, Lietuvos Evangelikų reformatų Bažnyčios vardu - generalinis superintendentas kunigas Algimantas Kvedaravičius.
Bažnyčios hierarchai tikisi, kad naujoji partija atsisakys šio pavadinimo, o TM jo neregistruos.