Liberalai teigė, jog Lietuvoje yra pakankamai švenčių dienų, o papildoma nedarbo diena Lietuvai kainuos apie 177 mln. litų. Tokį skaičių jie gavo, padalinę metinį bendrąjį vidaus produktą (BVP) iš darbo dienų skaičiaus.
Sovietiniais metais simbolizavusi solidarumą su kapitalistinių šalių proletariato revoliucine kova, Gegužės 1-oji buvo išbraukta iš švenčių sąrašo Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę.
Socialdemokratai teigė, jog Gegužės 1-oji švenčiama daugumoje Europos Sąjungos valstybių. "Tokia šventė dažniausiai įteisinama socialdemokratų ir socialistų valdomuose parlamentuose", - pareiškė liberalas Alvydas Medalinskas.
Nurimus aistroms dėl "Lietuvos jūrų laivininkystės" ("Lisco") privatizavimo, šią savaitę klausimas dėl Gegužės 1-osios paskelbimo tapo pagrindine dešinių ir kairiųjų susikirtimo priežastimi. Svarstant šį įstatymą, netgi buvo surengtas nenumatytas Seimo posėdis.
Nepriklausomoje Lietuvoje nuo 1919 m. Gegužės 1-oji buvo paskelbta "Darbo žmonių ir tautų solidarumo švente", tačiau nuo 1929 m. ją nustota oficialiai švęsti. Vietoje to gegužės mėnesio pirmoji diena buvo pažymima kaip "medelių sodinimo diena".
Liberalai teigė neprieštaraujantys, kad Gegužės 1-oji būtų minima "kaip Smetonos laikais", o konservatoriai pareiškė laukiantys, kad tą dieną socialdemokratai surengs paradą, kuriame "neš balionus" ir žygiuos "jaunieji sakaliukai".