Tokia informacija būtų kaip ant delno, jei savivaldybių įmonės laikytųsi teisės aktų.
Vyriausybės nutarimas, įpareigojantis valstybines ir savivaldybių įstaigas bei bendroves savo internetinėse svetainėse kas ketvirtį skelbti informaciją apie darbo užmokestį, įsigaliojo dar praėjusių metų gegužę.
Nors praėjo beveik metai, informacija apie uždarbį vis dar saugoma po devyniais užraktais. Neišdrįsusieji praverti piniginių teisinasi tokio nutarimo nematę, nieko apie jį nežinantys ar tiesiog nenorintys atskleisti įmonės kortų konkurentams.
„Rengiamas puslapis ir informacija apie darbo užmokestį bus. Nežinau, kada tai bus padaryta. Neprisimenu, kada pradėjome rengti“, – aiškino „Aukštaitijos vandenų“ ryšių su visuomene specialistas Svajūnas Mikeška, paklaustas apie vis dar slepiamus atlyginimus.
Klausimas apie darbo užmokestį nebuvo malonus ir neseniai po ilgos ligos į darbą grįžusiam įmonės generaliniam direktoriui Rimantui Liepai.
„Kai sirgau, žinau, buvo rengiamasi tą daryti. Reikia duoti užsakymą pertvarkyti internetinį puslapį ir žmogaus tam reikia. Dabar yra svarbesnių darbų – beprotiškai spaudžiama panaudoti Europos Sąjungos lėšas“, – dėl nevykdomo Vyriausybės nutarimo teisinosi R.Liepa.
Generalinis direktorius netgi nesutiko atskleisti, kiek vidutiniškai uždirba penki įmonės direktoriai. Vasarą direktoriai viešai yra įvardiję uždirbantys apie 5000 Lt „į rankas“. Ar jų atlyginimas toks ir išliko, R.Liepa pareiškė negalintis nei patvirtinti, nei paneigti.
Neatvėrė generalinis direktorius ir savo piniginės.
„Bijau dėl uošvės, kad banditai neužpultų“, – paaiškino R.Liepa.
Anksčiau jis yra teigęs uždirbantis apie 7000 Lt.
Slepia nuo žmonos
Darbo užmokestis – paslaptis ir kitose Savivaldybei priklausančiose įmonėse. Panevėžio autobusų parko vadovas Rimantas Petukauskas tikina nė nepagalvojęs, kad tokią informaciją privalu skelbti.
„Būtų daug darbo, nes kas mėnesį kiekvieno vairuotojo atlyginimas kitoks. Ir mano darbo užmokestis nepastovus, priklausomas nuo to, kiek uždirba vairuotojai. Žinoma, įmanoma būtų skelbti, bet kam to reikia?“ – stebėjosi R.Petukauskas.
Pasak jo, įmonės darbuotojų vidutinis atlyginimas siekia apie 1900 Lt, neatskaičius mokesčių. Jis pats uždirbantis apie 6000–7000 Lt „ant popieriaus“.
Atlyginimus nutylinčių „Panevėžio gatvių“ direktorius Gintaras Petrauskas mano Vyriausybės nutarimo nepažeidžiantis, nes įmonė tiesiog neturi internetinės svetainės.
„Būtų – skelbtume“, – tvirtino bendrovės vadovas.
Jo tikinimu, įmonės darbuotojai vidutiniškai uždirba apie 1740 Lt, neatskaičius mokesčių, administracija – apie 2500 Lt.
Savo darbo užmokesčio G.Petrauskas nepanoro atskleisti.
„Mano žmona nežino, kiek uždirbu, kodėl visi turėtų žinoti?“ – pasiteisino direktorius.
Nori solidarumo
„Panevėžio specialaus autotransporto“ buhalterė dar skaičiuoja, kiek vidutiniškai buvo uždirbama praėjusiais metais. Įmonės vadovas Valentas Bakšys žada netrukus šią informaciją paviešinti. Skaičiai visuomenės neturėtų šokiruoti: vidutinis darbo užmokestis įmonėje 2009-aisiais siekė 1500 Lt, neatskaičius mokesčių.
„Nieko keisto, kad tiek mažai, nes iki metų vidurio turėjome net 240 valytojų, uždirbančių minimaliai“, – aiškino V.Bakšys.
Administracijoje pernai mažiausiai uždirbo kasininkė – 1700 Lt, neatskaičius mokesčių.
Direktoriaus pavaduotojas uždirba maždaug 20 proc. mažiau už viršininką, tačiau V.Bakšys savo atlyginimą nutyli.
„Kodėl mes visų gydytojų atlyginimų neviešiname? Reikia solidarumo – jei skelbtume, tai visų. Nežinau, ar gerai, kad iš savivaldybių įmonių reikalaujama viešinti darbo užmokestį. Man tas nelabai patinka, nes tą pačią veiklą vykdančios privačios bendrovės neskelbia“, – nelygias konkurencines sąlygas įžvelgia V.Bakšys.
Vadovas suka galvą, kaip reikės vykdyti Vyriausybės nutarimą. Pagal reikalavimus, skelbti galima tik informaciją apie konkrečios pareigybės darbo užmokestį. Jei tokios pareigos įstaigoje vienintelės ir taip galima išsiaiškinti konkretaus žmogaus uždarbį, informacija gali būti skelbiama tik gavus raštišką darbuotojo sutikimą.
„Pagal tokį reikalavimą turėtume gauti kiekvieno darbuotojo sutikimą, nes turime tik tris meistres vienodai uždirbančias“, – teigė V.Bakšys.
Apskaičiuotą praėjusių metų vidutinį mėnesio darbo užmokestį galima aptikti tik „Panevėžio energijos“ internetinėje svetainėje.
Joje skelbiama, kad su priedais ir priemokomis administracijos darbuotojai 2009-aisiais vidutiniškai uždirbo po 7150 Lt, padalinių viršininkai ir jų pavaduotojai – apie 3396 Lt, specialistų vidutinis atlyginimas siekė 2273 Lt, technikų – 1741 Lt, tarnautojų – 1389 Lt. Mažiausiai uždirbusių darbininkų atlyginimai siekė 1792 Lt, neatskaičius mokesčių.
Mažiau nei kanceliarinės išlaidos
Vyriausybės nutarimas numato, kad viešinti darbo užmokestį privalo ne tik milijoninėmis lėšomis disponuojančios savivaldybių įmonės, bet ir dėl nesuduriamų galų dejuojančios biudžetinės įstaigos.
Tačiau nė vienos miesto kultūros įstaigų uždarbių internete nėra. Maža to, kai kurios netgi neturi internetinių svetainių. Informacijos internete apie save nepateikia netgi miesto įvaizdį kuriantys Bendruomenių rūmai.
„Kultūros įstaigų struktūra kitokia, jos reklamuoja savo paslaugas. Net nemanau, ar būtų tikslinga skelbti jų darbuotojų atlyginimus, jei netgi Seimo narių kanceliarinės išlaidos didesnės“, – abejojo Savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vedėja Loreta Krasauskienė.
Žinia, kad privalu internete paviešinti darbo užmokestį, nustebino Dailės galerijos direktorė Jolantą Lebednykienę.
„Pirmą kartą apie tai girdžiu. Nebuvo tokio pageidavimo iš Savivaldybės. Galime ir paskelbti, neturime ko slėpti – niekas jokių priedų negauna“, – tvirtino įstaigos vadovė.
Dailės galerijos direktorei šiemet numatytas 2318 Lt, neatskaičius mokesčių, atlyginimas, vyriausiajam buhalteriui – 1613 Lt, du parodų kuratoriai uždirbs po 1760 Lt „ant popieriaus“. Mažiausiai gaus salės darbuotoja – 600 Lt, neatskaičius mokesčių.
Viešins mokytojų uždarbį
Ar miesto švietimo įstaigos savo internetinėse svetainėse skelbia informaciją apie uždarbį, mįslė net Švietimo skyriaus vedėjui Dainiui Šipeliui.
„Net nepastebėjau. Už viską atsako įstaigų vadovai, jie ir privalo tą daryti“, – pareiškė vedėjas.
Sužinoti, kiek uždirba mokytojai, netrukus bus įmanoma atsivertus 5-osios vidurinės mokyklos internetinę svetainę. Įstaigos direktorius Antanas Doniela aiškina laukiantis, kol bus patvirtintas miesto biudžetas ir paaiškės, kiek pedagogai uždirbs.
Vadovas svarsto viešinti tik administracijos ir mokytojų uždarbius.
„Mokytojų atlyginimus tikslinga skelbti greta pavaduotojų ir direktoriaus, kad visuomenė pamatytų, jog nedaug jie skiriasi. O kiek uždirba techninis personalas, visuomenė ir taip žino – šitie žmonės daugiausia 800 Lt „į rankas“ gauna“, – pasakojo A.Doniela.
Pasak jo, 12 metų darbo stažą ir 36 val. per savaitę krūvį turinti vyresnioji mokytoja uždirba 3100 Lt „ant popieriaus“. Tiek pat dirbančios mokytojos metodininkės atlyginimas 260 Lt didesnis.
Direktoriaus darbo užmokestis siekia 4124 Lt, neatskaičius mokesčių.
Gydytojų neklausia
Panorusiesiems kyštelėti nosį į Panevėžio medikų kišenę irgi teks nusivilti. Jų atlyginimai visuomenei – tabu. Tokios informacijos neviešina nei miesto, nei rajono poliklinikos, nei Panevėžio ligoninė.
„Mūsų internetinė svetainė skirta registruotis pas gydytojus. Ji iš Europos Sąjungos lėšų įrengta ir mums yra duoti nurodymai, kokia turi būti. Jei kas pasiteirautų, kiek uždirbu, tikrai pasakyčiau, bet niekas neklausia. Turbūt įkalta, kad nemandagu“, – teigė miesto poliklinikos direktorė Irena Čeilitkienė.
Pasak jos, gydytojai, neatskaičius mokesčių, uždirba vidutiniškai 3000 Lt, slaugytojos – 1400 Lt, valytojos – 850 Lt.
Savo atlyginimų kol kas neskelbia nė viena rajono Savivaldybės įstaiga. Pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus Vitalijaus Žiurlio, dauguma jų neturi internetinių svetainių.
„Spausime, kad rajono polikliniką susikurtų svetainę, vis dėlto didelė įstaiga. Švietimo įstaigos svetaines turi, bet atlyginimų neviešina. Daviau nurodymą Švietimo skyriui, kad joms nurodytų vykdyti Vyriausybės nutarimą“, – „Sekundei“ teigė V.Žiurlys.
Priversti negali
Kristina Aidietienė, Informacinės visuomenės plėtros komiteto Informacijos sklaidos ir Europos Sąjungos reikalų skyriaus vedėja:
Sunku įvardyti priežastis, kodėl delsiama internetinėse svetainėse skelbti informaciją apie darbo užmokestį. Galbūt veikia kokios nors biurokratinės priežastys. Nemanau, kad taip gali būti bandoma nuo visuomenės nuslėpti atlyginimų dydį. Juk institucijos, pavyzdžiui, ministerijos, kuriose atlyginimai daug didesni, šį Vyriausybės nutarimą vykdo.
Mes neturime įrankių, kaip priversti institucijas, įstaigas ir įmones laikytis šio reikalavimo. Tiesiog yra Vyriausybės nutarimas ir jį privalu vykdyti. Pasiteisinimai, kad jų niekas nekontroliuoja, nenori ar negali – logiškai nesuvokiami ir nepateisinami.
Kadangi problema dėl darbo užmokesčio viešinimo egzistuoja, rašysime raštus savivaldybėms ir dar kartą priminsime, kad Vyriausybės nutarimo privaloma laikytis.
Nesijaučia saugūs
Antanas Stoka, Panevėžio savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjas:
Savivaldybės įmonės buvo perspėtos apie tokį Vyriausybės nutarimą, bet jos atsikirto, kad atlyginimai – jų reikalas, ir nesakys.
Suprantu, kai viešinamas politikų darbo užmokestis. Jie – vieši asmenys. Bet savivaldybių administracijų, įmonių žmonės – samdomi darbuotojai, kodėl juos verčia skelbti, kiek uždirba?
O jei, sakykim, paskelbus, kad žmogus uždirba 3000 Lt, ateis kas nors ir pradės reketuoti? Šiuo laiku saugumas irgi labai aktualus dalykas.