Renginių (susirinkimų) derinimo komisija leido organizuoti eitynes „Už lygybę“. Leidime pasiūlyta kita renginio vieta ir maršrutas, nei buvo prašoma. Parado dalyviams siūloma žygiuoti Olimpiečių ir Rinktinės gatvėmis iki automobilių stovėjimo aikštelės, o susiburti prie Sporto rūmų.

Organizatoriai norėjo eitynes rengti gegužės 8 d. nuo 12 val. iki 14.30 val. Rūdninkų gatvėje, einant nuo Pylimo ir Raugyklos gatvių sankirtos iki Rotušės aikštės, kur būtų išskleista 30 m ilgio vaivorykštės spalvų vėliava, simbolizuojanti įvairovę ir viltį. Paradas esą turi simbolinę prasmę – jis atkreiptų visuomenės dėmesį į gėjų, lesbiečių, transeksualų ir biseksualų teisių pažeidimus Lietuvoje bei visame pasaulyje. Jame turėtų dalyvauti iki 300 gėjų, lesbiečių, jų tėvų, draugų ir kitų asmenų, palaikančių žmogaus teises.

LGL valdybos pirmininkas Vladimiras Simonko kol kas negalėjo pasakyti, ar sutiks rengti eitynes nurodytoje vietoje, nes iki šiol negavo jokio rašto su komisijos sprendimu. Apie tai buvo paskelbta tik savivaldybės tinklalapyje. „Teisininkų prašysime pažiūrėti, kokie nurodyti argumentai, o tada spręsime“, - DELFI sakė jis.

Eitynėms prie Sporto rūmų prieštarauja paveldosaugininkai

Kultūros paveldo departamentas trečiadienį išplatino pareiškimą, kuriame neigiamai įvertino savivaldybės sprendimą. Departamento direktorė Diana Varnaitė išreiškė susirūpinimą, kad masiniai renginiai organizuojami Sporto rūmų prieigose, kur buvo Vilniaus žydų Šnipiškių senosios kapinės. Ši vieta esą neturėtų būti skirta masiniams susibūrimams. „Šiai nekilnojamojo kultūros paveldo objekto teritorijai (Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių vietai) galioja archeologinis, istorinis ir memorialinis vertingųjų savybių pobūdis“, - priminė ji.

Kaip teigiama pareiškime, savivaldybės vadovai iki šiol nesikreipė į departamentą, kaip už kultūros objekto apsaugą atsakingą instituciją, leidimo kultūros paveldo objekto teritorijoje organizuoti masinius visuomeninius renginius.

Pagal Kultūros ministerijos 2005 m. patvirtintas kultūros paveldo objektų lankymo taisykles, jei masiniame renginyje dalyvauja daugiau nei 100 asmenų, būtinas kultūros objekto sergėtojo sutikimas ir leidimas. Už jo apsaugą atsakinga institucija (Kultūros paveldo departamentas) esą gali riboti kultūros paveldo objekto lankymą.

„Kultūros paveldo departamentas nepritaria planuojamam Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių vietos naudojimui masiniams renginiams ir reikalauja numatomiems visuomeniniams susibūrimams renginiams parinkti kitą vietą“, - pabrėžiama pareiškime.

Beje, pernai gruodį prie Sporto rūmų vykęs pensininkų mitingas tokios griežtos paveldosaugininkų reakcijos neišprovokavo.

Aikštelę prie Sporto rūmų ketina paversti nuolatine mitingų vieta

LGL ir TJA prašymą savivaldybės komisija svarstė antradienį. Jos atstovai posėdyje pareiškė, kad gegužės 8-ąją Rotušės aikštėje bus ruošiamasi ar jau vyks renginiai, susiję su gegužės 9-ąją minima Europos diena. Todėl jie pasiūlė kitą vietą susibūrimui – aikštelę prie Sporto rūmų. Ši vieta esą parankesnė tiek dėl eitynių dalyvių, tiek dėl kitų žmonių saugumo, mat arti nėra gyvenamųjų namų ar didelio transporto srauto. Organizatoriams pasiūlyta žygiuoti Olimpiečių ir Rinktinės gatvėmis, o paskui grįžti į aikštelę ir būriuotis tiek laiko, kiek norisi.

Būtent šią aikštelę prie nebeveikiančių Sporto rūmų Vilniaus miesto taryba ketina paskelbti nuolatine mitingų, demonstracijų ir panašių renginių vieta.

Išgirdę, kad maršrutas nuo Pylimo gatvės iki Rotušės savivaldybei netinka, LGL ir TJA atstovai pasiūlė tris kitus variantus. Prašymą leisti žygiuoti Gedimino prospektu nuo Žemaitės skvero iki Seimo rūmų valdininkai atmetė iškart, nes esą tektų kirsti intensyvaus eismo J. Tumo-Vaižganto gatvę. Esą savivaldybė šioje atkarpoje neorganizuoja net savo renginių, pavyzdžiui, Kaziuko mugės.

Specialiai savivaldybės komisijai taip pat buvo paminėta Vokiečių gatvė, eitynes pradedant Rotušės aikštėje ir grįžtant atgal, bei Upės gatvė nuo Žaliojo iki Baltojo tiltų.

V. Simonko tikino, kad eitynių organizatoriai yra pasirengę prisidėti prie saugumo užtikrinimo. Tačiau valdininkai malšino jų entuziazmą, įspėdami, esą neramumų provokatorių gali atsirasti ne tik tarp netolerantiškai nusiteikusių praeivių, bet ir tarp pačių parado dalyvių.

Girdėdami, kad savivaldybės atstovai dėl prašymo įsileisti į Rotušės aikštę nusiteikę skeptiškai, eitynių organizatorių atstovai užsiminė galintys keisti renginio datą, pavyzdžiui, į gegužės 12-ąją. Jiems buvo pasiūlyta rašyti naują prašymą, kuris vėl būtų svarstomas.

Anksčiau išsigando net vilkiko

Paradas suplanuotas kaip „Baltic Pride“ renginių dalis, kurie Vilniuje turėtų vykti gegužės 7-8 d., tarp jų – tarptautinė konferencija, kino filmų festivalis.

Dalyvių esą laukiama ne tik iš Lietuvos ir kaimyninių Latvijos bei Lenkijos – žadėjo dalyvauti ir organizacijos „Amnesty International“ atstovai. Ši organizacija ketina atvežti iki 70 žmonių iš 20 Europos šalių. Be to, renginį remia Tarptautinės lesbiečių ir gėjų asociacijos (ILGA) Europos padalinys.

Pernai „Baltic Pride“ renginiai vyko Rygoje ir sulaukė 300-400 dalyvių, šiemet estafetės lazdelė perduota Lietuvai, kitąmet jie turėtų keltis į Estiją.

Dar pernai gegužę Vilniaus miesto meras Vilius Navickas tikino, kad neprieštarautų panašiam paradui sostinėje. Tiesa, jo manymu, eitynės turėtų vykti ne centre.

Anksčiau, kai Vilniui vadovavo Juozas Imbrasas, savivaldybė neleido miesto centre sustoti Europos Komisijos vilkikui „Už įvairovę. Prieš diskriminavimą“.

Lyginant su kituose Europos ar pasaulio didmiesčiuose vykstančiais homoseksualų paradais, Vilniuje planuojamos palyginti kuklios eitynės. Užsienyje panašūs renginiai kartais sutraukia dešimtis ar net šimtus tūkstančių dalyvių, o San Paule (Brazilija) į tokį paradą 2004 m. susirinko pustrečio milijono žmonių.