Miesto meras Vitalijus Satkevičius tikisi, kad valgykla duris atvers jau vasarį.

Mero sudaryta darbo grupė ieško patalpų varguoliams maitinti. Pasak V.Satkevičiaus, numatyti keli variantai, tačiau norėtųsi, kad valgykla būtų arčiau Kristaus Karaliaus katedros.

Pats miesto vadovas kreipėsi į verslininkus prašydamas paaukoti maisto vargstantiems. Kaip tvirtino V.Satkevičius, labdaringos valgyklos lankytojai būtų maitinami tik sriuba. Ją virtų Savivaldybei ir Panevėžio vyskupijai priklausančių Šv. Juozapo globos namų virėjos, išdalyti padėtų vyskupijos savanoriai.

„Iš žiniasklaidos teko išgirsti: kai šalta, ne visi turi karšto maisto. Mieste veikia vaikų dienos centrai, Socialinės paramos centras, tačiau vis tiek kai kurie alksta. Labdaros valgykloje per dieną žmogus gautų vieną lėkštę sriubos. Nebenumirs lėkštę sriubos suvalgęs. Tegul visi būna ramūs, kad iš bado nenumirs, o toliau tiesiog lauksime investicijų“, – valgyklos atgaivinimo idėją grindė V.Satkevičius.

Prašys paramos

Savivaldybės staigus susirūpinimas alkstančiaisiais stebina varguolių globėjos agentūros „Sos vaikai“ direktorę Mariją Zabulionienę. Agentūros labdaringoje valgykloje kasdien pamaitinama apie 40 vaikų ir 80 suaugusiųjų.

Mažieji varguoliai valgo pietus iš trijų patiekalų, kitiems prisieina tenkintis tik sriuba. Pavalgyti karšto maisto savo klientus į ją siunčia netgi Savivaldybės socialinės paramos centras. Tačiau Savivaldybės vadovai dar nė karto valgyklai nėra pasiūlę padėti surasti rėmėjų.

„Mūsų pagrindinis rėmėjas – „Maisto bankas“, duoną, margariną, majonezą, kitų produktų gauname iš įmonių. Džiaugiuosi, kad per sunkmetį neatsirado nė vienos, atsisakiusios mums padėti“, – „Sekundei“ teigė M.Zabulionienė.

Agentūros direktorė pripažįsta savivaldybės nė karto neprašiusi pagelbėti.

„Vienintelė parama – esame įsikūrę savivaldybės patalpose. Tokiu sunkmečiu net nedrįsome dar ko nors reikalauti“, – tvirtino M.Zabulionienė.

Tačiau ji neatmeta, kad, jei savivaldybė imsis remti atgaivintą „Betliejų“, agentūra taip pat prašys paramos.
Direktorė neslepia, kad savivaldybės dėmesys uždarytai katalikiškai valgyklai, nors yra veikiančiųjų, ją suglumino.

„Savivaldybė, užuot atvažiuotų ir sakytų: sutelkime visi jėgas, daro kažkokią priešpriešą. Atrodytų, tarsi labdaros valgykla tebūtų mūsų kaprizas. Mes turbūt labai maži, todėl nematomi. Į nevyriausybines organizacijas kažkodėl žiūrima ne kaip į Savivaldybės padėjėjus, o kaip į konkurentus“, – pastebi M.Zabulionienė.

Maitinti atsisakė

Agentūros „SOS vaikai“ labdaros valgykla jau keletą metų Panevėžyje vienintelė vieta, kur skurstantieji gali pavalgyti karšto maisto, nors dar prieš keletą metų varguolius maitino ir „Caritui“ priklausiusi „Betliejaus“, ir seserų vienuolių prižiūrima „Nazareto“ valgyklėlės.

Pastarąją, veikusią prie Dievo apvaizdos seserų vienuolijos, pakeitė Vaikų dienos centras. Pasak vienuolių, buvo nuspręsta, kad daugiau dėmesio reikia skirti vaikams iš socialiai remtinų šeimų, o alkani vargšai ir taip dažnai pasibeldžia į vienuolyno duris.

V.Satkevičiaus teigimu, „Betliejaus“ valgyklėlė prieš keletą metų buvo uždaryta, nes nebeatitiko higienistų keliamų reikalavimų. Dabar „Caritas“ Panevėžyje taip pat sutelkęs dėmesį į vaikus iš socialiai remtinų šeimų. Dienos centrą per dieną aplanko po 15–20 jaunųjų panevėžiečių.

Pasak „Carito“ buhalterės savanorės Irenos Vareikienės, mažieji varguoliai pamaitinami dribsniais, jogurtais ir tik kartais, kai organizacija gauna finansavimą, vaikai pavalgo karštus pietus greta esančioje K.Paltaroko gimnazijos valgykloje.

I.Vareikienė pripažįsta, kad vis dažniau užsuka ir išalkę suaugusieji. Tačiau „Caritas“ įkurti savo valgyklos nepasirūpino ir varguolius siunčia į agentūrą „SOS vaikai“.

Labdaros valgyklų pagrindinio rėmėjo „Maisto banko“ direktorė Deimantė Žebrauskaitė tvirtina, kad produktais būtų remiama ir „Carito“ valgykla Panevėžyje, jei tik organizacijos vadovai patys parodytų iniciatyvą.

„Paremti yra galimybių, bet į mus nesikreipia. Vilniuje remiame penkis „Carito“ padalinius – labdaros valgyklas, nakvynės namus, Kaune „Carito“ labdaros valgykla taip pat gauna mūsų paramą, Klaipėdoje – irgi. „Caritas“ dažniausia turi problemų dėl transporto produktams atsivežti, bet svarbiausia – žmogiškasis faktorius, kiek vietiniai vadovai parodo iniciatyvos“, – mano D.Žebrauskaitė.

Faktai

Per 2009-uosius dėl įvairių socialinių pašalpų į Panevėžio savivaldybę kreipėsi 38 tūkst. panevėžiečių, tai yra kas trečias Aukštaitijos sostinės gyventojas.

Praėjusiais metais socialinių pašalpų prašė 8788 panevėžiečiai, kompensacijų – 15184 gyventojai. 2008-aisiais dėl socialinių pašalpų kreipėsi 2394 žmonės, kompensacijų prašė 10 555.

Socialinę pašalpa skiriama, jei gaunamos pajamos neviršija 350 Lt vienam šeimos nariui.
Manoma, kad bent 500 panevėžiečių labdaros valgyklos būtų vienintelė galimybė pavalgyti.