Priminė Aleksandro epochą

500-asis Panevėžio gimtadienis šiandien 8 valandą ryto baigiamas vėliavų nuleidimu. Tris istorines dienas, prabėgusias kaip viena, dar primena šventiniai miesto akcentai. Lieka ir kai kas monumentalesnio.

Minias miestiečių ir miesto svečių šeštadienį pritraukė paminklo Aleksandrui, Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui (1492-1506) atidengimo ceremonija.

Pasak kalbėjusio istorijos mokslų daktaro doc. Alfredo Bumblausko, XV-XVI amžių sandūra lėmė sudėtingą likimą Aleksandrui, kurio valdymas sutapo su Maskvos ekspansijos į Vakarus pradžia.

Istorikas kalbėjo apie egzistencinę šio valdovo auką. Diplomatiniais sumetimais vedęs Ivano Rūsčiojo dukterį rusę Jeleną, kunigaikštis bandė suderinti Lietuvos bažnyčiose dvejopas - katalikų ir pravoslavų - apeigas bei šv. Mišių laikymą dviem kalbom.

Būtent šis valdovas fundavo garsiąją Vilniaus Šv. Onos bažnyčią. Apie 1501 metus įvedė bažnyčiose lietuvišką pamokslą. Šiandien bibliotekose saugomi 1456-1500 metų spaudos pirmagimiai - Lietuvos inkunabulai vėlgi iš Aleksandro dvaro, - sakė paminklo statytojų konsultantas.

Pasak A.Bumblausko, didžioji dalis Lietuvos valdovų guli Vavelyje. Karalius ir kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis - vienintelis, valdovu išrinktas neatsiklausus lenkų, ilsisi Vilniaus Arkikatedroje ir sudaro Lietuvos panteoną.

"Gražu, kad Panevėžys netiražuoja paminklų Mindaugui ar Vytautui, o pasistatė skulptūrą savo miesto įkūrėjui", - akcentavo dr. A.Bumblauskas.

Prie paminklo prisieks tarnauti miestui

Skulptūros autorius Stanislovas Kuzma sakė esąs labai laimingas per kūrybą grįžęs į vaikystės miestą, kur baso bėgiota po Skaistakalnį.

"Iš pradžių ir aš silpnai žinojau apie Aleksandrą, kaip ir jūs, - prisipažino panevėžiečiams Nacionalinės premijos laureatas. - Bet pajutau Panevėžio jėgą. Julius Dautartas buvo pirmasis, įtaigus kaip prakeikimas, davęs man energetinį impulsą šiam darbui".

Meras Vitas Matuzas savo kalbą pradėjo nuo sentencijos: jei prieš jaučio akis tik mojuosi raudonu skuduru, nesužinosi jo teigiamų savybių. Miesto galva siūlė nebediskutuoti, "koks gi buvo tas Aleksandras", bet įsiminti svarbiausia - jis mūsų miesto įkūrėjas.

"Tegul prie šio paminklo naujieji Panevėžio merai prisiekia tarnauti miestui", - naują tradiciją pasiūlė Vitas Matuzas.

"Už Tėvynę, už Panevėžį!"

Paminklo fundatoriams dėkojo ir nesusireikšminti siūlė J.Dautartas. Dėl katalikiškiausio Lietuvos miesto įvaizdžio - tai liudija paskutinysis gyventojų surašymas - pasidžiaugė J.E. vyskupas Jonas Kauneckas, pakvietęs susirinkusius bendrai maldai "Tėve mūsų".

Meras Vitas Matuzas ir Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas perkirpo simbolinę juostą, ir balto šilko drapiruotė (sako, ta pati, kuri dengė ir karaliaus Mindaugo paminklą Vilniuje) lengvai slydo žemyn. Visu grožiu atsidengusį paminklą tautiniais rūbais vilkintys vaikai apjuosė ąžuolų vainiku.

Ovacijos lydėjo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos karių salves, skirtas Lietuvos kariuomenei, Lietuvai Tėvynei, kunigaikščiui Aleksandrui, Panevėžiui ir jo žmonėms. Arčiausiai stovėję vaikai spėriai susirinko dar šiltas, jau suvenyrines, šovinių tūteles.

Kritikos nesibaimina

Kol paminklo fondo valdyba fotografavosi prie skulptūros, kelios panevėžietės ieškojo minioje kukliai stovinčio skulptoriaus Stanislovo Kuzmos, kad galėtų jam įteikti gėlių.

Paklausėme skulptoriaus, kaip jis jaučiasi, kai tiek moterų prisipažįsta meilėje ir kai visi giria paminklą. Dėl moterų dėmesio menininkas atsakė jaučiąsis "pakiliai". Bet blogai, sakė jis, kai niekas nekritikuoja darbo.

Užtikrinus, kad kritika jau girdisi, ypač dėl bažnyčios kunigaikščio rankose, skulptorius, priklausantis Vilniaus Arkivyskupijos bažnytinio meno komisijai, pakartojo, ką buvo sakęs "Panevėžio balsui": tegul jau pats darbas savo meniškumu apsigina nuo skeptikų.

Tampa miesto simboliu

Visą dieną saulės apšviečiamą vietą netruko įvertinti panevėžiečiai, būriais fotografavęsi "prie Aleksandro".

"Gražiai padaryta. Yra, pasirodo, dar gerų menininkų, o tai pastato kartais paminklą - nei žmogus, nei velnias", - gyrė skulptūrą ir akyse gražėjantį miestą 94-uosius einantis Vytautas Kurlianskas. Panevėžietis nuo gimimo sakė visada žinojęs, kas įkūrė Panevėžį.

"Solidus, išbaigtas darbas. Labai svarbu miestui turėti savo simbolį - to reikia gerai energetikai", - sakė garbių miestelėnų ainė Karolina Masiulytė-Paliulis, su vyru Arūnu ir dukra Lina dalyvavusi iškilmėse.

"Įspūdinga! Vienas puikiausių Kuzmos darbų, o ne Vilniuje", - šelmiškai šyptelėjo ir dienraščio užkalbintas dr. A.Bumblauskas.

Myli ir didžiuojasi

Valstybiniam simfoniniam orkestrui pradėjus iškilmingą koncertą Laisvės aikštėje, "Odės Panevėžiui" (muzika L.Vilkončiaus, žodžiai E.Mezginaitės) garsus nustelbė motorizuotų skraidyklių su langus gaminančios įmonės logotipu birbesys.

Jis pritilo tik scenoje prabilus Prezidentui Rolandui Paksui. "Tenka girdėti - galbūt miestas per mažas, galbūt kažko trūksta, gal Vilniuj ar Kaune geriau, bet aš myliu Panevėžį! Myliu ir didžiuojuosi!" - kiek virptelėjusiu balsu Ekscelencijos ištarta frazė kaipmat prikaustė panevėžiečių dėmesį.

Su palyginimais, jog Sankt Peterburgas ir tai tik 300 metų sulaukė, o Panevėžys vienas pirmųjų Europoje kartu su Danijos ir Olandijos miestais pasistatė malūnus, išvardijęs iškiliausius miesto žmones, priminęs garsiausias įmones, - Prezidentas retoriškai klausė panevėžiečių, argi to maža? Ir linkėjo "pasisekimo, sveikatos, vilties, ramybės ir kad viskas būtų gerai".

Valstybės vadovas atvežė dovanų rankų darbo gobeleną su Panevėžio herbu. Savo ruožtu meras V.Matuzas pirmiesiems valstybės asmenims įteikė jubiliejinius miesto medalius iš gryno sidabro.

Įžvelgia teatro aurą

Panevėžį, turtingą išradingų ir išmintingų žmonių, akcentavo ir Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas.

Kalboje minėtas prieš 230 metų čia kolegiją baigęs didis skulptorius Laurynas Stuoka-Gucevičius. Neužmiršta prieš 130 metų pradėjusi veikti Mokytojų seminarija, kurios absolventai švietė "visą Kauno guberniją". Cituotas Juozas Miltinis, prieš 30 metų ištaręs: "Paryžiau, aš tave žinau ir myliu kaip Panevėžį!"

Seimo pirmininkas vardijo teatralus - Bronių Babkauską, Donatą Banionį, Stepą Kosmauską, Algimantą Masiulį, Dalią Melėnaitę, Reginą Zdanavičiūtę, Eugeniją Šulgaitę - atnešusius miestui šlovę.

"Tiek daug dėmesio skiriu teatrui todėl, kad jis dovanojo miestui aurą. Kur bebūtų panevėžietis, jis spinduliuoja dvasingumą", - kalbėjo A.Paulauskas.

Linkėdamas, kad dabartiniai miestiečiai būtų "sotūs ir keptų jaučių, ir dvasingo teatro", Seimo pirmininkas dovanojo paveikslą su sostinės Aušros Vartais - šviesos simboliu.

Dovanoms sukrauti praverstų namas

Apskrities viršininkas Rimantas Sankauskas perskaitė premjero Algirdo Brazausko sveikinimą ir perdavė dovaną - taip pat paveikslą. Meras Vitas Matuzas juokavo, kad jubiliejinio gimtadienio dovanoms sukrauti jau reikėtų naujo pastato.

Solistams Irenai Milkevičiūtei ir Vytautui Kurnickui atliekant užstalės dainą iš Dž. Verdžio operos "Traviata", būreliai panevėžiečių pakėlė aukštyn - kas plastikinius indelius su šampanu, kas alaus butelius.

Koncertą baigė fejerverkas nuo paminklo Aleksandrui papėdės - "Panevėžio energijos" bendrovės dovana.

Į banketą - pėstute

Prezidentas Rolandas Paksas su žmona Laima, vilkinčia šviesiu kreminės spalvos kostiumėliu, stabtelėję prie mugės prekeivių, pėsti pasuko Kranto gatve Kultūros centro link. Ten aukščiausius valstybės asmenis, ambasadorius, Seimo narius, miesto politikus ir kitus kviestinius svečius pasitiko mero žmona Danutė Matuzienė.

Ponia Danutė buvo pasipuošusi žymios Kanados dizainerės sukurtu drabužiu - taftos sijonu bei vyno spalvos vakariniu korsetu, siuvinėtu granato atspalvio akmenukais.

Banketas vyko diskotekų salėje. Už jos langų skambėjo lietuviška muzika, o pievoje sutartinai trypė visokio amžiaus miestiečiai.

"Veins žemaite ten tikra yr - Juo Ekscelencij! Iš dešnies kuojos smagią jam puolką - pimpel pimpel, koudoutuoj!" - uždainavo ir užgrojo šiauliečių "Jonis". Prezidentinė pora švenčiančiame mieste užsibuvo. Išvykdami abu Paksai išbučiavo Danutę Matuzienę į abu skruostus.