Nenorėjo dar vieno neįgalaus vaiko
Socialiniame tinkle „Twitter“ pasirodžiusi trumpa P. Trunk žinutė: „Esu valdybos posėdyje. Patyriau persileidimą. Ačiū Dievui, nes abortas Viskonsine pareikalautų sumautų trijų savaičių trukmės nemalonumų“, - sukėlė tikrą triukšmą.
42 metų moteris atsakinga už socialinio tinklo svetainę karjeros siekiantiems žmonėms bei tvarko tinklaraštį, kurį per mėnesį aplanko pusė milijono žmonių. „Twitter“ jos informacija yra viena iš populiariausių. P. Trunk atvirai pasakoja apie savo lytinį gyvenimą ir netgi menstruacijas.
„Svetainė man yra būdas pranešti apie pačius svarbiausius per dieną įvykusius įvykius. Todėl aš niekada negalvojau, kad ši žinutė sukels tokį ažiotažą. Apie tai, ką aš parašiau, pranešė viso pasaulio televizija, tinklaraščiai ir laikraščiai. Į mano tinklaraštį žmonės siuntė kritikos strėles. Iš manęs ėmė interviu CNN, kurio metu laidos vedėjas manęs paklausė: „Jaunoji ponia, ar jums ne gėda?“ Plati mano draugo giminė man pareiškė, kad jis mane paliks. Tik mano motina man pasakė, kad didžiuojasi mano CNN interviu“, - atviravo P. Trunk.
Jai teko patirti, kad žmonės įsitikinę, jog persileidimų atžvilgiu egzistuoja teisingos ir neteisingos emocijos. Anot jos, emocijos – sudėtingas dalykas. Kartais žmonės juokiasi krizės metu, nes jie negali savęs suvaldyti. Mes žinome, kad kai kurie vyrai dezertyruoja iš kautynių lauko, mes taip pat žinome, kad kai kurie tėvai muša savo vaikus, nors juos ir myli. Taip pat ir nėštumas yra sudėtingas dalykas.
„Aš pagimdžiau du vaikus ir jie yra mano gyvenimo meilė. Jiems dabar ketveri ir septyneri metukai. Jie yra sunkūs vaikai, bet teikia džiaugsmo. Kartais jie gąsdina, jie yra sumanūs ir visada atrodo, kad jiems kažko reikia iš manęs – su jais aš jaučiu, kad mano gyvenimas yra užpildytas ir svarbus. Aš taip pat suprantu tą skausmą, kurį gali sukelti persileidimas. Tarp abiejų vaikų gimimo aš jau patyriau persileidimą ir maniau, kad niekada negalėsiu nuo jo atsigauti.
Prisimenu ultragarsinį tyrimą dariusios seselės veidą, kai ji pamatė, kad kūdikis negyvas. Aš tai supratau dar jai nepravėrus burnos: aš klykiau ir mane turėjo uždaryti kambarėlyje prie gydytojos kabineto, nes buvau apimta panikos ir vos nenualpau. Ištisas dienas negalėjau rasti sau paguodos. Bijojau, kad niekada negalėsiu sulaukti kito vaikučio. Aš nekenčiau savęs dėl to, kad nebandžiau gimdyti anksčiau.
Bet šį kartą viskas buvo kitaip. Aš žinojau, kad nebenoriu vaiko. Ar tai taip jau blogai? Kai aš negalėjau atlikti įprastų namų ruošos darbų ir pajutau, kad darbe pradedu snausti, atlikau nėštumo testą. Testo rezultatai buvo teigiami ir aš pasijutau sena, išgąsdinta ir pikta. Kai paskambinau savo draugui ir jam tai pasakiau, jis apsiverkė. Jis netiki abortu. Tačiau vienas mano vaikas serga autizmu, tikimybė, kad kitam vaikui taip pat pasireikš autizmo sindromas, yra lygi beveik 90 proc. Galimybė, kad mano amžiaus moteris pagimdys vaiką su Dauno sindromu – 1 iš 100.
Rizika, kad 42 metų amžiaus moteris nėštumo metu gali patirti persileidimą, yra didesnė nei 50 proc. Tai nėra džiuginantys dalykai. Be to, aš esu vienintelė šeimos maitintoja. Jeigu aš būčiau pagimdžiusi vaikelį su nepagydomais sveikatos sutrikimais, tai būtų sukėlę didžiulį pavojų rūpintis kitais vaikais taip, kaip aš to noriu“, - savo blog'e atviravo P. Trunk.
Taip ji paaiškino, kodėl jai palengvėjo, kad sprendimo dėl aborto nereikėjo priimti pačiai.
Kodėl apie persileidimą kalbėti gėda?
„Žmonės sakė, kad aš iš vis neturėjau pastoti. Tačiau, pagal JAV Gutmacherio instituto statistiką, daugelis abortą patyrusių moterų tą mėnesį, kai jos pastojo, vartojo kontracepcijos priemones. Pusė JAV moterų iki 45 metų amžiaus bent vieną kartą pastoja neplanuotai. Taigi negalima
vienareikšmiškai vertinti persileidimo ir nėštumo“, - įsitikinusi autorė.
Moteris gyvena JAV valstijoje, kurioje moterims reikia laukti 24 valandas, kad jos galėtų užsirašyti nutraukti nėštumą. Vienintelė vieta, kurioje aborto išlaidas dengia draudimas, yra Planuotos tėvystės klinikos, kurių visoje valstijoje yra tik trys. Iki pirmojo susitikimo su gydytoju reikia laukti pusantros savaitės ir dar pusantros savaitės reikia laukti iki aborto.
„Man tai yra žymiai svarbiau, negu spręsti, ar aš turėčiau dalintis asmenine informacija, ar ne. Kai kas sako, kad persileidimas yra per daug privatus klausimas, apie kurį galima būtų kalbėti darbe. Bet kodėl? Tai svarbi moters patirties dalis. Tai nėra koks nors nešvarus ar ydingas ar gėdingas dalykas. Daugelis moterų gyvenime patiria persileidimą. Ir daug vyrų darbe išgyveno jiems svarbių asmenų persileidimą.
Darbo metu mes kalbame apie mirtį. Darbo metu mes kalbame apie prievartą. Mes kalbame apie tokias emocines problemas, kaip nutrūkę santykiai ir nesėkmės. Kodėl mes negalime kalbėti apie persileidimą? Kam daroma žala?“ - klausė P. Trunk.
Jos manymu, moterų istorija tam tikrais aspektais gali būti nagrinėjama kaip kalbos istorija. Kuo daugiau moterys kalba apie savo patirtį, tuo daugiau galių jos įgyja apibūdinti šią patirtį. Tokie žodžiai kaip „prievartavimas pasimatymo metu“ ir „priešgimdyminė depresija“, mums suteikia galių, nes jie leidžia mums kalbėti apie dalykus, kurie buvo paslėpti, kol mes tų klausimų nemokėjome aiškiai išdėstyti. Ir jei moterims bus aiškinama, kaip tinkamai reikšti emocijas, bus stabdoma jų pažanga.
„Kai rašiau savo žinutes, apie visus šiuos dalykus aš negalvojau. Tačiau žiniasklaidos dėmesys privertė mane susimąstyti“, - teigė ji.
Lietuvoje abortų mažėja
Kol neprasidėjo ekonominė krizė, užgožusi visas kitas problemas, abortų tema aktyviai buvo diskutuojama ir Lietuvos visuomenėje. Seime buvo užregistruotas įstatymo projektas, draudžiantis abortus. Šiuo metu abortai draudžiami trijose ES šalyse – Lenkijoje, Airijoje ir Maltoje.
Anot įstatymo projektą teikusio lenkų atstovo Valdemaro Tomaševskio, dabar europarlamentaro, Lietuvoje kasmet atliekama per 10 tūkst. abortų. Dauguma jų esą ne dėl prastų gyvenimo sąlygų. Tuometinis Seimo narys teigė, kad vaisius nėra tas pats moters kūnas. Tai kitas žmogus, kurio negalima taip lengvai atsikratyti.
Taip pat kardinolas Audrys Juozas Bačkis pernai savo kalboje, minint Sausio 13-ąją, pasipiktino, kad Lietuvoje nėra teisės saugoti gyvybę prieš gimimą, bet aktyviai ginama moters teisė į abortą. Šiuo Bažnyčios hierarcho teiginiu labai pasipiktino ilgametės moterų teisių gynėja Aušrinė Marija Pavilionienė. „Ar tai reiškia, kad reikia grįžti prie moters priklausomybės nuo vyro lytinio instinkto, atimant iš jos teisę į darbą, karjerą bei gyvenimo planavimą?“ – replikavo Seimo narė vienoje spaudos konferencijoje.
Beje, V. Tomaševskis iš pradžių teigė, kad abortus reikia uždrausti besąlygiškai, vėliau įstatymo projekte atsirado išlyga, kad galima nutraukti nėštumą, jeigu jis kelia grėsmę moters sveikatai ir gyvybei, jei moteris buvo išprievartauta arba vaisius vystosi su įgimta genetine liga, dėl kurios jis vis tiek mirs arba jo gyvenimas bus nepakeliamai sunkus.
Abortų draudimo nepalaikė ne tik moterų visuomeninės organizacijos, bet ir medikai. „Abortus norima uždrausti, kontracepcija irgi kaltinama įvairiomis blogybėmis. Moterys, kurios nori planuoti savo gyvenimą bei nėštumų skaičių, apsuptos beprasmiškų mitų. Visi šie gąsdinimai joms gresia rimtais psichikos sutrikimais. Pavyzdžiui, po aborto jos jaučiasi smerkiamos visuomenės, todėl prasideda vadinamasis „postabortinis“ sindromas. Tačiau, atleiskite, nuomonė, kad mylėtis reikia tiek kartų, kiek norite turėti vaikų, skamba keistai“, - svarstė ginekologė Regina Giliasevičienė.
Medikei keistai skamba siūlymai šiais laikais gimdyti, kiek Dievas duos. Tiesa, moteris tai galėtų, jei vyras apsiimtų išlaikyti šeimą.
„Viena mano pacientė jau laukia penkto vaiko. Jos vyras uždirba tiek, kad ji gali sau leisti auginti vaikus. Aš tiek vaikų negalėčiau turėti, nes privalau dirbti. Nei viena moteris dėl malonumo abortui nesiryžta. Jos sprendimą visada lydi ilgos ir skausmingos dvejonės. Tačiau bet kuriuo atveju tai moters asmeninis sprendimas. Kartą pas mane atėjo dvyliktokė. Ji tikrai žinojo, kad vaiko tėvas su ja negyvens, bet pasitarė su motina ir apsisprendė gimdyti. Jei mergina būtų nusprendusi kitaip, kaip galėčiau ją perkalbėti? Juk sprendžiasi jos gyvenimas, keičiasi ateities galimybės“, - pasakojo pašnekovė.
Anot medikės, politikai, užuot žaidę savo abejotinus žaidimus, tarsi žmonės būtų jų marionetės, geriau pagalvotų apie tai, kaip sudaryti geresnes sąlygas vaikus auginančioms šeimoms. Ji ne kartą tenka stebėti liūdesį, kuriuo dalinasi jauna šeima, norinti „netyčiuko“, bet neturinti, už ką jį išlaikyti.
Beje, anot statistikos, abortų Lietuvoje kasmet mažėja. Anot moterų visuomenių organizacijų atstovių, tai rodo, kad moterys vis dažniau saugosi nuo nepageidaujamo nėštumo ir rečiau pastoja to nenorėdamos. Todėl, atsižvelgiant į išsivysčiusių užsienio šalių, kuriose abortai yra pakankamai reti, patirtį, buvo siūloma parlamentarams svarstyti, kaip moterims būtų galima užtikrinti nemokamą šiuolaikinę kontracepciją, kaip yra kai kuriose ES valstybėse.
Šiuo metu Lietuvoje ruošiamas įstatymo projektas, leidžiantis gydytojui atsisakyti daryti abortą, jeigu tai prieštarauja jo moralinėms nuostatoms ar religiniams įsitikinimams.
Statistikos departamento duomenimis, 2008 m. Lietuvoje gimė 35,1 tūkst. kūdikių – beveik 3 tūkst. daugiau negu 2007 m. 2009 m. gimstamumas dar labiau didėjo – gimė 36 652 nauji šalies gyventojai.
Tuo tarpu 2008 m. Lietuvoje registruoti 14 212 abortai, iš jų 8875 – moters sprendimu, 156 – dėl medicininių priežasčių, 3403 – persileidimai, 623 – negimdiniai nėštumai. 100 gyvų kūdikių teko 28,9 aborto. Palyginimui, 2007 m. registruota 14 976 abortai, 2000 m. – 23 683.