Konferenciją remia Europos Sąjungos PHARE ACCESS programa ir Suomijos ambasada.
Konferenciją rengiančios Lietuvos gėjų lygos valdybos pirmininkas Vladimiras Simonko BNS sakė, jog konferencijos tikslas yra išanalizuoti užsienio šalių patirtį ginant gėjų ir lesbiečių teises darbo rinkoje ir padėtį Lietuvoje. Pasak jo, svarbu nuspręsti, kokius reikėtų Lietuvoje priimti įstatymus, ginančius gėjų ir lesbiečių teises darbo rinkoje.
"Jokių įstatymų, kurie gintų gėjų ir lesbiečių teises darbo rinkoje, šiuo metu nėra", - teigė V.Simonko. Pasak Lietuvos gėjų lygos atstovo, Lietuvoje dauguma gėjų ir lesbiečių darbe neatskleidžia savo seksualinės orientacijos, kadangi bijo sulaukti neigiamos reakcijos ar prarasti darbą.
Lietuvos gėjų lygos praėjusiais metais atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad 88 proc. respondentų niekada neatskleidė savo seksualinės orientacijos darbe. Atviri dabartiniame darbe yra tik 15 respondentų. 76 iš 185 apklaustųjų teigė yra įsitikinę, kad pavojingiausia atsiskleisti darbdaviams.
"Vien tai, kad gėjai ir lesbietės yra priversti slėpti savo gyvenimo būdą, diskriminuoja, nes tokia padėtis gali turėti neigiamų psichologinių pasekmių bei sukuria stresą darbo vietoje", - tvirtino V.Simonko.
Tyrimo duomenimis, 4 proc. respondentų nebuvo priimti į darbą dėl lytinės orientacijos, o 9 proc. įtaria, kad dėl šios priežasties neįsidarbino.
Europos Komisijos Darbo ir socialinių reikalų komisarė Anna Diamantopoulou (Ana Diamantopulu) pastebėjo, jog ES valstybės narės turi dėti daugiau pastangų, kad ES antidiskriminacinės nuostatos pradėtų veikti šių metų pabaigoje. Ji pradėjo europinę informacijos kampaniją, kurios devizas "Už įvairovę - prieš diskriminaciją".
"Eurobarometro" tyrimo apie diskriminaciją duomenimis, dauguma europiečių įsitikinę, kad asmens etninė kilmė, religija, negalia, seksualinė orientacija ar amžius gali būti kliūtimi ieškant darbo, net jei kvalifikacijos vienodos.