Šiuos ir kitus klausimus Muitinės departamento direktoriui Rimučiui Klevečkai šį ketvirtadienį pateikė Lietuvos radijo redaktorius Vaidotas Žukas ir jaunas politologas Tomas Dapkus laidoje “Akis į akį”. DELFI skaitytojams pateikiamas nesutrumpintas pokalbio variantas ir trumpas žurnalistinis tyrimas apie konfiskuotų prekių viešą pardavimą.

Rentgeno aparatai, kurie beveik nieko nerodo

Esate matematikas, vėliau dirbote diplomatinį darbą - kas paskatino pereiti į muitinę?

Po nepriklausomybės paskelbimo dirbau Pramonės ministerijoje, vėliau perėjau į diplomatinį darbą – tarnavau Varšuvoje, Maskvoje. Bet darbas pasirodė per daug ramus, todėl apsisprendžiau, kad galima ir rimtesnių dalykų padaryti.

V. Valicko vadovaujamoje muitinėje buvote atsakingas už informacinių technologijų diegimą. Kodėl kompiuterizuojant Lietuvos muitinės postus buvo delsiama įdiegti sistemą ASYCUDA?

ASYCUDA – tik informacinės sistemos aisbergo viršūnė, ji yra tik eksporto – importo deklaravimo sistema. Delsiama buvo ne todėl, kad nenorėjo turėti, bet dėl pinigų stygiaus. 1998–2000 m. suma informacinėms technologijoms diegti buvo lygi nuliui.

Ar apskaičiavote nuostolį, kurį valstybė patyrė dėl tyčinio muitinės kompiuterizavimo vilkinimo?

Nuotoliai iš tikrųjų padaryti. Tai leido nelegaliai vežti prekes ir jas realizuoti. Tačiau tai darė ne muitinė.

Kiek turite rentgeno aparatų?

Šiuo metu turime keturis rentgeno aparatus, iš kurių trys yra transporto priemonėms tikrinti ir vienas bagažui tikrinti.

Koks yra rentgeno sistemų darbo efektyvumas?

Aišku, visų krovinių negalime patikrinti. Ir pasaulio praktika rodo, kad tikrinama 2 –5 proc. visų krovinių. Vadinasi, turi veikti pažeidimų prevencijos ir rizikos analizės sistema, ir pan. Rentgenu sulaikėme stambius kontrabandos kiekius – už 7, 5 milijono litų.

2002-siais Medininkų poste kelis mėnesius neveikė rentgeno sistema. Jūs vadovavote Muitinės departamento informacinėms technologijoms - ar galėtumėte įvardyti valstybės patirtus nuostolius?

Rentgeno sistemos kartais genda. Nemanau, kad rentgenas yra panacėja, tačiau kai rentgenas veikia, kontrabandiniai vežimai sustoja.

Kiek kainuoja viena rentgeno sistema?

Žiūrint kokia…

…tokia, kurios bijo kontrabandininkai…

… tokia kainuoja 12 milijonų litų.

Bet tokių neturite?…

Taip, neturime…

Jūsų turimos keturios rentgeno sistemos iš viso kainuoja 8 milijonus…

Taip. Šios rentgeno sistemos pakankamai silpnos. Tačiau kontrabandininkai turėtų bijoti ne rentgeno, o muitininkų. Pagrindinis elementas – ne technika, bet muitinės pareigūnų sąžiningumas…

…bet kai rentgeno sistema rodo pažeidimą, net ir nesąžiningas muitininkas neturi kur dėtis…

…be abejo. Bet net medicinoje pagal tą pačią rentgeno nuotrauką du gydytojai gali nustatyti skirtingas diagnozes…

…tačiau abu gydytojai mato tą patį vaizdą – pvz. skylę…

…bet kontrabandininkai sugeba krovinį įvilkti į tokį drabužį, kuris būna neperšviečiamas. Dėl to reikalingi brangūs rentgeno aparatai.

Kontrabanda vagonais

Mūsų kalbinti vežėjai teigė, jog didelė kontrabandos dalis įvežama į Lietuvą konteineriuose, nes muitinės turimi rentgeno aparatai yra tokie, kad tiesiog negali peršviesti konteinerių. Vienas konteineris – maždaug 3 - 5 furgonai, vadinamosios “fūros”…

Ne paslaptis, kad važiuoja konteineriuose. Visų nepatikrinsi. Rentgenas, kurį planuojame įsigyti, bus skirtas ir konteineriams tikrintii.

O kaip dabar tikrinate konteinerius?

Pagal iš ankstinę informaciją. Rentgenai šviečia ir konteinerius, tačiau jų galingumas neleidžia tiksliai nustatyti krovinio. Jei norite, galite nuvažiuoti pasižiūrėti, kaip atrodo ta nuotrauka…

…kam važiuoti, jeigu nieko neperšviečia?..

…kažkoks vaizdas yra, tačiau jis nepakankamas, kad priimtume sprendimą – atidaryti konteinerį ar ne.

Kontrabandininkai juokauja, kad galima vežti “fūromis”, tačiau tai daro tik mėgėjai. “Rimti”, stambesnieji veža geležinkeliu, dešimtimis vagonų. Ar Jūsų struktūros tikrina geležinkelio vagonus rentgenu?

Šiuo metu – ne. Tačiau vežimo schemos yra žinomos.

Gariūnai – kontrabandininkų rojus

Visi matome, kad Gariūnai užversti kontrabandinių prekių. Juk jūs turite teisę tikrinti…

…Gariūnuose neturime. Tačiau jei palyginsite kainas Gariūnuose ir prekybos centruose, tai suvoksite, kad jos mažai skiriasi. Tai reiškia, kad kontrabandą įvežti darosi vis sunkiau.

Cigarečių pakelis mieste kainuoja 3–5 litus, o Gariūnuose – 1–2 litus…

Atsakinga ne tik muitinė. Yra ir Valstybinė mokesčių inspekcija, nes už šias prekes negaunami akcizai, PVM ir kt. Mes su jais bendradarbiaujame…

Jūs turite tikrinti prekes nuo jų įvežimo iki pat sandėlių…

Muitinė kontroliuoja prekių judėjimą. Kai prekė išleidžiama laisvai cirkuliuoti, viskas pereina Mokesčių inspekcijos kontrolei.

Tuometinis muitinės vadovas V. Valickas pasirašė abejotinos vertės sutartį su UAB “Hewllet Packard” dėl informacinių technologijų įsigijimo. Spaudos teigimu, auditoriai konstatavo, jog pagal sutartį departamentas, priimdamas darbus, turėjo teisę netikrinti, kad įdiegta įranga veikia...

Taip, šis keblus kontraktas pasirašytas, gavau šį palikimą… Jis buvo pasirašyta 2001 m.

Dažnai girdime - “vėl muitinės kriminalinė tarnyba sulaikė stambią cigarečių, kitų prekių kontrabandą”. Kiek kontrabandos sulaikė patys muitininkai?

Muitininkų kontrabandos sulaikymai nėra ženklūs…

Bet pokalbio pradžioje sakėte - nors rentgenas neperšviečia, tačiau muitininkai yra svarbesni…

…Muitinės kriminalinė tarnyba (MKT) yra neatsiejama muitinės dalis. Jei muitininkas pastebi kokį pažeidimą, jis informuoja MKT ir ji sulaiko.

Tarptautinės kontrabandos gijos Lietuvoje

Kodėl atsistatydino MKT direktoriaus A. Karpaus pavaduotojas p. Petkevičius ir Klaipėdos skyriaus aukštas pareigūnas p. Pocius?

Ne atsistatydino, o buvo atleistas…

Ar tai gali būti susiję su tarptautine kontrabandininkų grupuote?

Be abejo. Turėjome pakankamai faktų, kad jį atleistume už muitininko vardo diskreditavimą. Iškelta baudžiamoji byla.

Jei muitinės kriminalinėje tarnyboje tokie aukšti pareigūnai galimai susiję su tarptautine kontrabanda, tai nerimą keliantys faktai...

Tokių išvadų nedarom. Jei Lietuvoje sulaikome nusikaltėlius, tai ne visa tauta yra nusikaltėliai. Lygiai taip ir MKT. Bet ateityje išgirsite dar daugiau pareigūnų, atleistų už vardo diskreditavimą. Sistema yra pajėgi apsivalyti. Mastelis yra pakankamai didelis ir tai yra palikimas, kurį aš gavau. Bet muitinė atspindi visuomenę. Jei šeima, kaimynai žino iš kur muitininkas gauna pajamas, visi piktinasi, bet kai reikia konkrečiai parašyti…

Kaip muitinės direktorius paaiškintų faktą, jog vidaus prekybos apyvarta sparčiai auga, labai didėja pinigų masė, o vidaus prekių importas nedidėja?

Auga gamyba…

Tačiau statistika rodo, kad vidaus prekių gamyba neauga…

Mano rodiklis - mokesčių surinkimas.

Patikslinkite skaičius – pagal mokesčių surinkimą V. Latvienės Mokesčių inspekcijos rezultatas - 60 milijonų pliusas, o jūsų departamento - 70 milijonų minusas …

Taip. Įsiskolinimas atsirado dėl pirmo ketvirčio, kai dar nebuvau direktoriumi. Tai palikimas.

Nešvarus cukrus

Kalbėjomės su “Danisco sugar” atstove, kuri teigė, jog pagal ekonominius paskaičiavimus apie 30 proc. cukraus rinkos yra kontrabanda. Ar muitinė atlieka analitinius skaičiavimus, kiek kontrabandinės produkcijos realizuojama rinkoje?

Tuos skaičiavimus atlieka ne tik muitinė. Jei “Danisco sugar” konstatuoja šiuos faktus ir stovi šalia, vadinasi, jie nėra suinteresuoti tų faktų atskleidimu.

…bet jie atskleidžia tuos faktus…

…patys žinote, kad cukraus rinka yra labai jautri. Visi žino kas importuoja ir kokie kiekiai.

Jie skaičiuoja paprastai - kiek cukraus suvartojama aplinkinėse šalyse, kiek jo suvartojama Lietuvoje ir daro prielaidą, kad negali būti taip, kad Lietuvoje cukraus suvartojama dvigubai mažiau nei kaimyninėse valstybėse. Vadinasi ta dalis yra kontrabandinė...

…čia analitikų paskaičiavimai. Mūsų darbas konkretus – gaudome nelegaliai įvežamą cukrų. Tačiau kviečiu verslą, tarp jų ir “Danisco sugar”, pasakius A, pasakyti ir B…

…o kas yra B?

Reikia pasakyti, kokios firmos konkrečiai veža.

Bet tą turite žinoti jūs - jie neturi operatyvinės tarnybos...

…tai naivus klausimas. Rinka tokia maža, kad visi žino, kas ir ką įveža - bet kokią prekę. Verslas turi pats sau padėti. Savo tylėjimu jie patys skatina nesąžiningą konkurenciją.

Ekspertų paskaičiavimu apie 40 proc. cigarečių rinkos užima kontrabandinė produkcija. Juk tai nepaprastai dideli skaičiai ir dideli pinigai, nepatekę į biudžetą. Ką daro jūsų struktūros?

Kova su kontrabanda nėra vien muitinės darbas. Dirbame su VSD, FNTT ir kt. Darbo efektyvumas gal nėra pakankamas, tačiau kviečiu verslą informuoti, jei jie žino faktus…

…kokius faktus !? Gariūnai užversti kontrabandinėm cigaretėm po 1–2 litus...

Jei nebūtų kur prekių realizuoti – niekas jų nevežtų.

Bet reikia eiti ir tikrinti...

Mes žinome, kad Gariūnuose to yra. Mes gaudom, bet yra ir kitų tarnybų.

Tabako pramonės atstovai mums teigė, jog juos domina, kur paskui keliauja sulaikytos kontrabandinės cigaretės?

Ikiteisminiu sprendimu jos saugojamos, o po to naikinamos.

Kodėl viešai, kaip tai įprasta užsienio valstybėse, nerodomas jų sunaikinimas, nedalyvauja visuomenės atstovai?

Geras pasiūlymas. Apie tai kažkaip negalvojau. Vertinčiau tai kaip informacinio darbo trūkumą.

Matydami betvarkę, ką siūlote Finansų ministerijai? Pvz., vienas švelniausių sprendimų būtų uždrausti patentininkams prekiauti importine produkcija be apskaitos…

Be abejo, pasiūlymai dėl tų patentininkų yra iki Seimo nukeliavę. Teikėme įvairius pasiūlymus. Jei licencijų neturi, neaišku kiek ir ką įveža. Jei antras galas, realizacija, normaliai nekontroliuojama, tai ir veža. Gerą pasiūlymą dėl patentininkų pateikėte. Eliminuotume, geras instrumentas atsirastų. Kol jo nėra, tuo leidžiama spekuliuoti.

Paskutinė žmogaus organų kontrabanda buvo sulaikyta prieš penkerius metus. Kokia padėtis dabar?

Turime žvalgybą. Jos duomenimis tokių žinių šiuo metu neturime. Ši kontrabanda yra didelė sistema, besinaudojanti skubiomis transporto priemonėmis.

Valstybės saugumo departamento vadovas M.Laurinkus po teisėjų skandalo teigė, jog gali paaiškėti ir politikų, kurie dengia kontrabandininkus. Ar sekate šiuos procesus?

Muitinė seka krovinių judėjimą…

…bet jūs jaučiate vilkinimus, biudžeto paskirstymą, jei neduoda reikalingų milijonų…

…dabar jau duoda. Pernai gavome 22 milijonus informacinėms sistemoms plėsti. Kitiems metams - panašūs skaičiai. Jų neturėdami, neprisijungsime prie ES informacinių sistemų. 1998 – 2000 m. buvo didžiausia skylė plėtojant informacines sistemas.

Kiekvienais metais valstybė patiria milijardinius nuostolius dėl kontrabandos. Kiek tų milijardų?

Vertinu pagal mokesčių surinkimą. Jei blogiau surenku, tai vertinu, kad dalis važiuoja kontrabanda. Tačiau jei žinočiau, kokie kontrabandos masteliai, jos paprasčiausiai nebūtų. Visus sugaudytume.Teoretiniai paskaičiavimai yra mėgėjiški…

…bet ekspertai skaičiuoja nuo penkių iki dešimties milijardų…

Nenorėčiau sutikti. Muitinėje planuojama surinkti 3,5 milijardus litų. Tačiau jei tokie masteliai, reikia žiūrėti kiek ekonomikoje sukasi pinigų. Tai ne tik muitinės darbas. Klausimas, iš kur pinigai atsiranda vokeliuose. Tai ne tik kontrabandos problema.

Ar turite įsteigę pasitikėjimo telefoną?

Taip. Pasitikėjimo telefonas (8-5) 212 4977, daugiau informacijos interneto svetainėje (adresas www.cust.lt ), ten galima ir laiškus rašyti. Kviečiu piliečius, žinančius kontrabandos faktus, suteikti mums informaciją.

Trumpas žurnalistinis tyrimas

Baigę pokalbį su Muitinės departamento vadovu, V. Žukas ir T. Dapkus atliko mažą žurnalistinį tyrimą. Jie paklausė R. Klevečkos, kaip jis žiūrėtų, jeigu viešai būtų pardavinėjamos muitininkų konfiskuotas prekės. Direktorius pasakė: “Aišku, neigiamai”. Tada žurnalistai pakvietė jį nuvykti į netoliese, už kelių šimtų metrų prie Lietuvos radijo, Konarskio gatvėje atidarytą naują parduotuvę SAMSONAS. Joje Muitinės departamento vadovas R. Klevečka buvo sutrikęs, kai žurnalistai parodė didelius skelbimus ir užrašus prie prekių kainų, liudijančius, kad čia galima įsigyti “konfiskuotų prekių” – laikrodžiai ir drabužiai buvo įkainoti po 7-8–9 litus. Departamento direktorius pasakė: “Juk tai akivaizdžiai iškreipia legalią Lietuvos rinką”.

Kai visi kartu nuėjo pas parduotumės admininstratorę, ši paaiškino, kad žinomas Lietuvoje SAMSONO parduotuvių tinklas laimėjo Mokesčių inspekcijos konkursą realizuoti konfiskuotas prekes. Ir pridūrė, kad parduoda taip pat konfiskuotą cukrų ir alų. Parduotuvėje žurnalistai užkalbino pardavėją, už kiek jie parduoda konfiskuotą alų – ar mažesne kaina? Pasirodo, kad konfiskuotas alus parduodamas už tokią pačią kainą, kaip ir kitas, legalus alus. Ką gi, sako redaktorius V. Žukas, net ir muitininkų konfiskuotomis prekėmis pripildyti sandėliai gali nešti pelną ne valstybės biudžetui, bet SAMSONO savininkui – mokslų daktarui iš Kauno...

Radijo interviu - "Akis į akį" kiekvieną ketvirtadienį 16.05 val. ir 20.20 val. per Lietuvos radijo I programą.