Europos Tarybos generalinis sekretorius Thorbjornas Jaglandas pabrėžė, kad informacija reikalinga dar 2005 metų lapkritį pradėtam tyrimui dėl galimų CŽV sulaikymo centrų Europoje.
"Būčiau dėkingas, jei galėtumėte suteikti man bet kokios įmanomos informacijos šioje stadijoje, kuri būtų naudinga tyrimo tikslais", - rašoma užsienio reikalų ministrui adresuotame laiške, kurio tekstą gavo BNS.
Europos Tarybos generalinis sekretorius prieš mėnesį pasirašytame laiške teigė, kad jo pirmtakas prašė informacijos dėl valstybės pareigūnų veiklos, kuri būtų susijusi su laisvės varžymu ar sulaikytųjų pervežimu.
Užsienio reikalų ministerija ET generaliniam sekretoriui žada atsakyti sulaukusi Seimo sprendimo dėl specialios tyrimų komisijos išvadų.
Užsienio reikalų ministerija BNS antradienį patvirtino, kad dėl galimo CŽV kalėjimo teiravosi ir Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių specialieji pranešėjai, rengiantys studiją šiuo klausimu. Tuo metu premjeras ir Seimo pirmininkė yra gavę Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro laiškus.
"Dėl CŽV kalėjimų galimo egzistavimo Lietuvos užsienio reikalų ministerijos yra teiravęsi JT Žmogaus Teisių Tarybos 4 specialieji pranešėjai "special raporteurs" (dėl žmogaus teisių kovojant su terorizmu, dėl kankinimų, dėl neteisėtų sulaikymų ir dėl priverstinių dingimų), kurie rengia studiją apie slaptus sulaikymus", - BNS nurodė URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamentas.
Atsakydama ministerija pateikė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) išvadas bei jo pirmininko Arvydo Anušausko pranešimo spaudai tekstą anglų kalba.
"Kaip ministeriją informavo Lietuvos nuolatinė atstovybė prie ET Strasbūre, Lietuvos Seimo pirmininkė Irena Degutienė ir ministras pirmininkas Andrius Kubilius yra gavę Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro Thomaso Hammarbergo laiškus, kuriuose taip pat keliamas klausimas dėl Lietuvoje galimai veikusių CŽV kalėjimų", - teigia URM.
Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja 2007 metais patvirtino šveicarų parlamentaro Dicko Marty parengtas tyrimo išvadas, jog labai tikėtina, kad slapti CŽV centrai veikė Lenkijoje ir Rumunijoje. Šių šalių vyriausybės to niekada nepatvirtino.
Seimas antradienį ketina balsuoti dėl Seimo NSGK parengtų parlamentinio tyrimo išvadų, kuriose teigiama, kad Lietuvoje partnerių prašymu buvo įrengtos patalpos, tinkamos sulaikytajam asmeniui laikyti.
Komitetas paskelbė nenustatęs, ar per valstybės teritoriją buvo pervežami, ar į šalį buvo atvežti, ar išvežti CŽV sulaikyti asmenys, tačiau pabrėžė, kad "sąlygos tokiam pervežimui buvo".
Seimo komitetas taip pat pranešė, kad su CŽV sulaikytų asmenų pervežimu oficialiuose tyrimuose siejami orlaiviai 2002-2005 metais ne kartą kirto Lietuvos oro erdvę, be to, minimu laikotarpiu Lietuvoje buvo nusileidę orlaiviai, kurie siejami su CŽV.
JAV televizijos "ABC News" teigimu, slaptas CŽV kalėjimas netoli Vilniaus esančiuose Antaviliuose veikė 2004-2005 metais. Jame esą buvo kalinti aštuoni terorizmu įtariami asmenys.
Klausimas dėl galimai Lietuvoje veikusio slapto CŽV kalėjimo gali būti iškeltas ir Europos Parlamente.
BNS žiniomis, grupė europarlamentarų dėl galimų žmogaus teisių pažeidimų, susijusių su galima CŽV veikla Lietuvoje ir kitose Europos šalyse, siūlo pateikti žodinį klausimą Europos Komisijai ir Europos Sąjungos (ES) Tarybai.
Sausio mėnesio plenarinių sesijų darbotvarkėje šio klausimo dar nėra, bet neatmetama, kad politinių frakcijų vadovai nuspręs paklausimą oficialiai pateikti vasario mėnesį.
"Gali būti, kad tas klausimas bus svarstomas plenarinėje sesijoje", - BNS sakė Europos Parlamento narys Leonidas Donskis.
Pagal vieną iš projektų, ES institucijoms būtų siūloma įvertinti, ar neatskaitomybė nepakerta Europos moralinio autoriteto išorės santykiuose, klausiama, kas padaryta, siekiant, jog metami kaltinimai būtų išaiškinti. Tarybos ir Komisijos taip pat gali būti paklausta, kaip ketinama užtikrinti, jog ES neatsisakys demokratijos ir pagrindinių vertybių kovoje su terorizmu ir bendradarbiaudama su trečiosiomis šalimis, ypač JAV, taip pat, ar šie klausimai bus iškelti valstybėms narėms ir JAV.