R.Ozolas: migruojančios moterys iš užsienių parsiveža savo pavardes ir kiša čia kaip normalias

Tautinės mažumos bei už užsieniečių ištekėjusios moterys, trokštančios savo pavardes rašyti ne tik lietuviškos abėcėlės raidėmis, bet visais lotyniško pagrindo rašmenimis, pavyzdžiui, ǻ, ü, ê, x, q ir kitais, veikia prieš lietuvių kalbą. Dėl šios priežasties Vyriausybės siūlymas asmenvardžius rašyti originaliai, yra baisiau nei carinės Rusijos Vilniaus generalgubernatoriaus vykdyta rusinimo politika.

Tokius priekaištus Vyriausybės ketinimams įtvirtinti originalią nelietuviškų vardų ir pavardžių rašymą lotyniško pagrindo rašmenimis antradienį spaudos konferencijoje pažėrė Nepriklausomybės akto signataras Romualdas Ozolas, konservatoriai-krikdemai Gintaras Songaila ir Rytas Kupčinskas ir pora kalbininkų - Pranas Kniūkšta bei Kazimieras Garšva.

„Visa tai skirta aptarnauti ne lietuvių tautos interesą, o, drįsčiau sakyti, Penktosios kolonos. Kai susidaro asmenų grupės, kurios veikia aktyviai ir agresyviai, veikia užnugaryje, slapstydamosi, jos visada, nori to ar ne, tampa Penktosiomis kolonomis. Šiuo atveju prieš lietuvių kalbą eina mažumos. Jos neveikia atvirai, veikia dengdamosi kitais interesais, argumentais ir bando įprasminti savo veiksmus aukštesniu lygmeniu. Kas yra tos grupės: šiuo atveju labai kryptingai veikia lenkų tautinė mažuma, iš dalies rusų ir migruojančios moterys – tos, kurios iš užsienių parsiveža savo pavardes ir kiša čia kaip normalų lietuvių kalbos asmenvardį“, - spaudos konferencijoje kalbėjo R. Ozolas.

A.Kubiliaus protėviai – kubilų dirbėjai

Ministrų kabineto iniciatyvai nepritariantis K. Garšva sako, kad priėmus Vyriausybės siūlomą teisės aktą 32 lietuviškos raidės paskęstų šimte ir daugiau nelietuviškų lotyniško pagrindo raidžių. „Niekas nežino, kaip jos tariamos“, - piktinosi jis, pabrėžęs, jog, jo nuomone, taip būtų žalojamas Lietuvos didžiosios kunigaikštystės (LDK) paveldas.

Maža to, K. Garšvos tvirtinimu, leidimas tautinėms mažumoms bei už užsieniečių ištekėjusioms tautietėms rašyti asmenvardžius nelietuviškai, gali kelti grėsmę Lietuvos teritoriniam vientisumui. Tokia grėsmė neva kyla įvertinus, kad Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose gyvena daugiausia lenkų tautinės mažumos atstovai.

Pasak K. Garšvos, rašyti pavardes originaliai yra pirmas, bet ne vienintelis, lenkų reikalavimas – toliau esą sektų gatvių pavadinimai, vietovardžiai ir, galiausiai, šalia lietuvių valstybinės kalbos įsivyrautų antroji – lenkų.

Kitas A. Kubiliaus Vyriausybės iniciatyva besipiktinęs kalbininkas P. Kniūkšta aiškino negalįs sutikti su nuomone, kad vardai ir pavardės yra asmenį identifikuojantys žymenys, kurie esą negali būti reguliuojami lietuvių kalbos taisyklių ir neturi leksinės reikšmės.

„Pavardė, kaip ir visi kiti tikriniai daiktavardžiai yra ir kalbos, ir teisės dalykas“, - sakė P. Kniūkšta bei aiškino, kad asmenvardžiai turi ir savo leksinę reikšmę, kuri kartais būna išdilusi.

Savo nuomonę kalbininkas iliustravo premjero Andriaus Kubiliaus pavarde.

„Žodis kubilius, kubilų dirbėjas, yra bendrinis žodis ir jis turi aiškią leksinę reikšmę. Pavardė Kubilius jau tos leksinės reikšmės nebeturi aiškios, bet mes ją atsekame vis dėl to. Konkretaus asmens pavardėje leksinė reikšmė išlieka, bet jis yra neryški“, - nuomonę dėstė garbaus amžiaus sulaukęs lietuvių kalbos gynėjas.

Siūlo leisti visas lotyniško pagrindo rašmenis

Kaip DELFI jau skelbė, Vyriausybė nutarė atsisakyti požiūrio, kad asmenvardžiai yra lietuvių kalbos reguliavimo dalykas, ir paruošė įstatymo projektą, kuriuo dokumentuose nelietuviškus vardus bei pavardes siūlo rašyti visais įmanomais lotyniško pagrindo rašmenimis – su w, q, x ir tokiais diakritiniais ženklais, kaip ǻ, ü ar ê.

Pasak Ministro pirmininko tarnybos kanclerio Deivido Matulionio, nelietuviškais rašmenimis asmenvardžiai galėtų būti rašomi pasuose, asmens tapatybės kortelėse ar leidimuose gyventi Lietuvoje. „Akcentuojame, kad asmenvardis – vienas iš svarbiausių žmogaus nuosavybės elementų, jo pagrindinis žymuo. Vis tik asmenvardis nėra lietuvių kalbos reguliavimo srities dalykas. Ir remiantis šiomis dviem prielaidomis mes einame toliau ir siūlome reglamentuoti pavardžių rašymą kiek galima paprastesne, liberalesne tvarka“, -anksčiau yra sakęs kancleris.

Pakeitus įstatymą pavardes asmens dokumentuose galėtų pasikeisti ir Lietuvos lenkai, jei sugebėtų įrodyti, kad praeityje jų senelių ar prosenelių pavardė buvo rašoma ne lietuviškais rašmenimis, o lenkiškais. D. Matulionio žodžiais, įteisinus tokią vardų ir pavardžių rašymą asmenvardžiai nebūtų greta perrašomi dar ir lietuviškais rašmenimis, nes esą taip nepatogiau.

Pataisos įsigaliotų nuo 2011 m., bet pereinamasis laikotarpis truktų iki 2013 m. pradžios. Tuo metu kai kurie diakritiniai ženklai būtų transkribuojami lietuviškai, tačiau vėliau būtų visiškai pereinama prie visokių tipų lotyniško pagrindo rašmenų, kurių lietuvių kalboje nėra.

Pagal galiojantį 1991 m. Aukščiausiosios Tarybos nutarimą, piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis. Bet viename iš nutarimo punktų numatyta galimybė asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardus ir pavardes rašyti taip, kaip parašyta tos valstybės išduotame dokumente.

Prieš dešimtmetį KT buvo konstatavęs, kad ginčytas Aukščiausiosios Tarybos nutarimo punktas dėl užsieniečių vardų ir pavardžių lietuvinimo neprieštarauja Konstitucijai. Esą jei leidus šių žmonių vardus ir pavardes Lietuvos piliečio pase rašyti kitokiais, nelietuviškais rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės bei savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų, organizacijų veikla.

Pernai lapkritį KT nurodė, jog Lietuvos pase asmenvardžius galima rašyti ir originalo kalba, bet ne pagrindiniame paso puslapyje, mat jame vardai ir pavardės turi būti rašomi tik valstybine kalba.

Beje, Seimas dar 1938 m. buvo nustatęs, jog nelietuvio pavardė gali būti rašoma ir taip, kaip savo kalba rašo jos turėtojas, jei to jis pageidauja ir jei tos kalbos raidynas lotyniškas.

G.Songaila ir R. Kupčinskas užregistravo alternatyvų projektą

Su Vyriausybės nuomone nesutinkantys konservatoriai-krikdemai G. Songaila bei R. Kupčinskas užregistravo alternatyvų Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą, kuriame siūloma palikti dabartinę tvarką.

Pagal ją užsienietiškos Lietuvos piliečių pavardės asmens dokumentuose rašomos tik lietuviškos abėcėlės raidėmis pagal skambesį, tad už pono Woolf ištekėjusi moteris tampa ponia Vulf, o Lietuvoje gyvenanti lenkaitė, pavarde Dzierżyńska, tampa Dzieržynska.

Lietuvos lenkai bei nelietuviškas pavardes įgiję Lietuvos piliečiai skundžiasi, kad tokia praktika, kai asmenvardžiai dokumentuose sulietuvinami, kelia nesklandumų – skiriasi vyro ir žmonos pavardės, prarandama dalis tapatybės.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė Irena Smetonienė yra sakiusi, kad nelietuviškų vardų ir pavardžių rašyba dokumentuose yra politinis sprendimas ir teigė nematanti pavojaus lietuvių kalbai, jei asmenvardžiai būtų rašomi lotyniškomis nelietuvių kalbos abėcėlės raidėmis. Tačiau apie įvairius perbraukimus ir minkštąsias „l“ VLKK pirmininkė nebuvo linkusi išsakyti aiškios nuomonės.

„Mes patys buvome už tai, kad lietuviams, sudariusiems santuoką su užsieniečiais, turėtų būti leista perrašyti vyro pavardę, kad ji nesikeistų. Jeigu jūsų vyras yra Smith, tai jūs Smitienė ar Smith. Tai šios nuostatos mes ir patys laikėmės, jeigu ten bus tokia, pritarsime“, - anksčiau yra sakiusi I. Smetonienė.

„Perbraukimai, „l“ minkštosios būtų diskusijos klausimas. Mes, kalbininkai, kai rašome savo darbus, tai visokios raidės mums yra reikalingos, ypač, kai cituojame. Tai jau būtų diskusijų klausimas, įdomu, kaip Seimas nutartų, o su tais perbraukimais, jeigu būtų leista, dar atskira problema“, - tuomet pridūrė VLKK pirmininkė.