Gidų ir kelionės vadovų profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkas R. Garuolis po Vilnių vedžiojo ne vieną turistų, Vilnių pasirinkusių kaip 2009 m. Europos kultūros sostinę, grupę.

„Jei ne kultūros sostinės titulas, airių choras į Lietuvą jokiais būdais nebūtų skridęs. Ką airiai gali galvoti apie lietuvius, jeigu, pasak airių, lietuviai čia atvažiuoja masiškai ir dirba pačius juodžiausius darbus. Kas gali būti šioje šalyje, jei iš jos taip masiškai išvažiuojama“, - pirminius airių įspūdžius apibendrina R. Garuolis.

Visgi pirminį pigios darbo jėgos, dailių merginų ir lieknų žmonių šalies įvaizdį airiai pakeitė. „Jų įspūdžiai čia buvo labai geri. Iš pradžių jie dar turėjo stereotipų, bet po to jiems viskas atrodė fantastiška. Airiai pagerti mėgsta, maistas restoranuose labai pigus, viešbučiai pas mus labai geri – jeigu keturios su puse žvaigždutės, rašo keturias, jei trys su puse – tris. Tad kai turistai atvažiuoja į Lietuvą, jų laukia siurprizas - daugelis nelaukia, kad bus taip gerai“, - kalbėjo gidas.

Jo teigimu, minėtam airių chorui Vilniuje patiko švara, įvairi architektūra, malonūs žmonės – pašnekovas pastebi, kad užsieniečiai susidaro kitokį įspūdį, nei mes galvojame apie save.

„Šiaip jeigu keturi persėdimai norint atvykti, tai tokių pasišventėlių buvo mažai. Štai ispanas pasakojo iš namų išėjęs 9 val. ryto, o viešbutyje Vilniuje buvo pirmą nakties. Tiek pat trunka nuskristi į Niujorką, o čia dar trys persėdimai, brangiu atostogų metu tenka tampytis su daiktais“, - sakė R. Garuolis.

Tai, pasak jo, ypač nepatogu vyresniems turistams, kurie neatvyko būtent dėl susisiekimo oru problemų.

Į Rytus nuo Vokietijos - Rusija

R. Garuolis vedė ekskursijas ir apie Vilnių – Europos kultūros sostinę - rašiusiems žurnalistams. „Jiems patiko, buvo įdomu. Vilnius, Lietuva – neatrasta žemė. Turistai dažnai aiškina atvažiavę tik todėl, kad čia nebuvę. Jie atvažiuoja, jei pasitaiko geras gidas, kuris papasakoja mūsų istorines peripetijas, tai užsieniečiams pasidaro visai įdomu. Šis kraštas jiems nežinomas“, - kalbėjo pašnekovas.

Štai olandų žurnalistai gidui prisipažino, kad viskas į Rytus nuo Vokietijos – nežinoma. Vyrauja stereotipai, kad į Rytus nuo Vokietijos – ne Europa, o Rusija.

„Mes visai nesugebame pateikti savęs ir sudominti. Gal idėjų ir yra, bet lietuviams nepasiseka – estai, latviai kur kas geriau tai daro. Praleisti laiko čia galėtų atvažiuoti gerokai daugiau – neišnaudojame savo potencialo“, - įsitikinęs Gidų ir kelionės vadovų profesinės sąjungos pirmininkas.

Jis apibendrina, kad nusivylusių Vilniumi, priešingai nei Kaunu ar Kernave, nelieka. Didesnė problema – kaip turistą į Lietuvą pritraukti. R. Garuolis mano, kad turėtas kultūros sostinės titulas ir apie Vilnių sklidusios žinios duos naudos.

„Vis vien apie mus rašė, apie mus kažkas sužinojo. Jei 2009 m. neatskrido, gal šįmet atskris. Šįmet prognozuoju, kad gali būti rekordiniai metai – yra visos palankios sąlygos, ko prieš krizę neturėjome”, - prognozavo gidas, turėdamas omenyje konkurencingas maisto ir viešbučių kainas, atsirandančius skrydžius bei Vakaruose besibaigiančią krizę.

Užsienio žiniasklaida: liaupses pakeitė niūrūs tonai

Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Rolandas Kačinskas sako, kad „Vilniaus - Europos kultūros sostinės 2009“ projektas neabejotinai prisidėjo prie Lietuvos ir jos sostinės populiarinimo pasaulyje - visų pirma jis paskatino užsienio žurnalistus apie Lietuvą rašyti.

„Likimo ironija, bet sėkmingiausia projekto dalis jo sklaidos užsienio žiniasklaidoje požiūriu buvo 2008-ieji metai – laikas iki kultūros sostinės metams prasidedant. Projekto parengiamuoju laikotarpiu pasirodė gausybė straipsnių Vakarų ir Rytų Europos šalių, JAV, Lotynų Amerikos, Egipto, Japonijos žiniasklaidoje“, - pasakojo R. Kačinskas.

Pasak R. Kačinsko, publikacijose buvo reiškiamas Vilniaus miesto atradimo džiaugsmas, pažindinama su jo istoriniais ir kultūriniais ypatumais. Labiausiai atsikartojantys motyvai, kad Vilnius daugelį amžių buvo žinomas kaip įvairių kultūrų harmoningo sugyvenimo vieta ir kad tai leido miestui klestėti (tolerancija), kad Vilnius kadaise garsėjo kaip žydų miestas (Šiaurės Jeruzalė), straipsniuose žavėtasi Vilniaus istorine architektūra (barokinis Vilnius), įvairių konfesijų bažnyčiomis, miesto europietiška atmosfera (šiuolaikiškumas), žurnalistų dėmesį traukė Užupio respublika.

„Džiugino tai, kad itin pozityvių publikacijų apie Vilnių buvo pasirodę Sankt Peterburgo, kaimynių Baltarusijos ir Latvijos, Ukrainos žiniasklaidoje. Džiugu ir dėl to, kad prie Lietuvos populiarinimo per šį projektą prisidėjo mūsų diplomatai, organizuodami užsienio žurnalistų viešnages į Vilnių, rengdami VEKS pristatymo populiarinimo renginius užsienyje“, - sakė URM atstovas.

Tačiau 2009 m. pradžioje įvyko lūžis, kai užsienio žiniasklaida pradėjo transliuoti Lietuvos žiniasklaidoje skelbtą informaciją apie projekto finansinius nesklandumus. „Be abejonės, projekto sėkmei neigiamos įtakos turėjo Lietuvai itin smogusi pasaulio finansų ir ekonominė krizė ir, bene labiausiai, - nacionalinio vežėjo „FlyLAL“ bankrotas. Visos šios aplinkybės įnešė išties niūrių tonų, iki tol vyravusį leitmotyvą, kad Vilnius – puikus ir pažinimo vertas kultūrinio turizmo adresatas, papildydamas mums nepalankia žinia, kad 2009-ųjų Europos kultūros sostinė yra labiausiai izoliuota ir sunkiausiai fiziškai pasiekiama Europos sostinė“, - kalbėjo R. Kačinskas.

Apie Vilnių rašė kaip niekad daug

Viešoji įstaiga „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ yra paskaičiavusi, kad nuo Europos kultūros sostinės metų pradžios kultūros sostinės programa buvo pristatyta daugiau kaip 400 užsienio žiniasklaidos atstovų.

Vilniuje lankėsi televizijų „Deutsche Welle" (Vokietija), ARD (Vokietija), TV RAI (Italija) „Ciak TV" (Italija), „Euronews", Baltarusijos nacionalinės televizijos, Rūro regiono TV (Vokietija), radijo kanalų „Radio France International" (Prancūzija), „Golos Rosii" (Rusija), Lenkijos nacionalinio radijo, kultūros ir pramogų portalo toutlemonde.ru (Rusija), spaudos leidinių „Observer" (Didžioji Britanija) „Irish Times" (Airija), „La Tribune" (Prancūzija), „Daily Mail" (Didžioji Britanija), „Publico" (Portugalija), „Gazeta" (leidžiamas kartu su „Daily Telegraph") (Rusija), "Vokrug sveta"(Rusija), „USA Today" (Kanada), „NewsDay" (JAV), „National Geographic Traveler" (JAV), „Good Hausekeeping" (JAV) ir kitų žinomų žiniasklaidos priemonių atstovai.

„Tokio išskirtinio dėmesio Vilnius nebuvo sulaukęs nuo pat nepriklausomybės atgavimo. Džiugu, jog miestą garsino kultūra, kuri tapo ryškiausia mūsų sostinės ir kartu visos Lietuvos ambasadore. Šie metai – tai milžiniškas postūmis veikti toliau. Neabejoju, ryškiausi kultūros sostinės projektai ilgam įsitvirtins vietos bei tarptautinėje kultūros ir meno arenoje", - yra sakęs Vilniaus miesto vicemeras, „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009" valdybos pirmininkas Gintautas Babravičius.