Šventiniai minėjimo renginiai prasidėjo Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje. Čia išsirikiavus Lietuvos kariuomenės daliniams ir skambant himnui, buvo pakeltos Lietuvos vėliavos.
"Mūsų tauta, kentusi skriaudas ir netektis, tačiau visada gyvenusi laisvės viltimi, lygiai prieš dešimtį metų atvertė dar vieną, nepaprastai svarbų savo istorijos puslapį", - iškilmingoje valstybės vėliavos pakėlimo ceremonijoje Nepriklausomybės aikštėje kalbėjo Lietuvos Prezidentas Rolandas Paksas.
Šioje, Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos 10-osioms metinėms skirtoje ceremonijoje, taip pat dalyvavo Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas, Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas, Vyriausybės, Seimo nariai, kariuomenės vadai, užsienio šalių ambasadoriai.
Rusijos kariuomenės išvedimas buvo vienas iš didžiausių atgimstančios Lietuvos diplomatijos išbandymų ir laimėjimų. Realios laisvės pradžia, sakė aikštėje susirinkusiems iškilmių dalyviams R. Paksas.
Pasak jo, šiandien jau net sunku įsivaizduoti anų dienų realybę: keli šimtai karinių objektų, dešimtys tūkstančių svetima uniforma vilkinčių kareivių. Ir tai anaiptol nebuvo teorinė grėsmė - juk Lietuvos žmonės išgyveno 1991 metų sausio 13-osios nakties baisumus.
Kariuomenės išvedimas vainikavo Lietuvos laisvės bylą ir padėjo pamatus naujiems mūsų valstybės santykiams su kaimyninėmis šalimis. Didžiulės reikšmės šiam procesui turėjo ir lanksti valstybės politika, ir visos tautos valia. Prezidentas taip pat paminėjo didelę paramą, kurios tada šalis sulaukė iš užsienio valstybių, vadovų bei ambasadorių, iš tarptautinių organizacijų.
"Po dešimties metų, kurie praėjo nuo to laiko, kai iš Lietuvos išriedėjo paskutinis svetimos kariuomenės vagonas, esame visaverčiai pasaulio bendruomenės nariai.
Šiandien su pasididžiavimu žvelgiame į mūsų - laisvos Lietuvos - karius. Prieš dešimt metų dar sunkiai įsivaizdavome, kad kariai, kurių uniformas puošia Lietuvos simbolika, taps realia valstybės laisvę ir saugumą ginančia jėga.
Mes žengiame pirmyn, ir kartu su kitomis šalimis, kurių bendrijoje esame laukiami, dalijamės atsakomybe už pasaulį. Tai didžiulis mūsų valstybės laimėjimas ir įpareigojimas", - pabrėžė šalies vadovas.
Lygiai prieš dešimt metų Lietuva parašė paskutinę istorinio puslapio eilutę - po pusės amžiaus paskutinis svetimos kariuomenės ešelonas išdundėjo į rytus su savo amunicija ir ideologija, Nepriklausomybės aikštėje susirinkusiems kalbėjo Seimo Pirmininkas A. Paulauskas. "Jų nėra jau 10 metų. Tai mūsų diplomatų, karių, visų mūsų nuopelnas. Tačiau nesidalinkime nuopelnų - didžiuokimės jais", - sakė A. Paulauskas.
Dešimties metų senumo įvykius prisiminė ir Ministras Pirmininkas A. Brazauskas. Po 1990 metų Kovo 11-osios laisvės ir nepriklausomybės apsisprendimo Lietuva dar turėjo nueiti ilgą ir nelengvą kelią. Svetimos kariuomenės išvedimas, pasak A. Brazausko, nebuvo momentinis dalykas. Tai buvo sudėtinga procedūra, kai buvo išnaudojamos visos diplomatijos formos, asmeniniai ryšiai.
Premjeras minėjo didelį darbą tuomet nuveikusius diplomatus ir derybininkus, kurie to neturėjo iš ko mokytis, nebuvo jokio panašaus patyrimo. Mat laisvę varžiusi svetima kariuomenė iš Lietuvos buvo išvesta net metais anksčiau nei iš Vokietijos ir Lenkijos.
Premjeras A. Brazauskas sakė gerai prisimenąs tą dieną, kai Kenos geležinkelio stotyje paskutinis svetimos kariuomenės ešelonas kirto sieną. Čia paskutiniųjų karių laukė simbolinės vaišės, tačiau tada iš Kauno vėluojančio traukinio buvo nutarta nė nestabdyti.
Okupacinės kariuomenės padarytą žalą, diplomatinį smurtu įsitvirtinusios kariuomenės išvedimo derybų kelią priminė ir tuometinis Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.
Žuvusiųjų už laisvę ir nepriklausomybę atminimas buvo pagerbtas tylos minute. Iš Nepriklausomybės aikštės iškilmingai išneštų gėlių buvo padėta Laisvės gynėjų memoriale Antakalnyje, Parlamento gynėjo Artūro Sakalausko žūties vietoje ir ant Nežinomojo kareivio kapo Rasų kapinėse.
XVIII amžiaus istorinė patranka iššovė tris salves: žuvusiems už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, Lietuvai ir jos žmonėms ir Lietuvos laisvei.
Vėliau karių paradas žygiavo Gedimino prospektu link Simono Daukanto aikštės, kur vyko Prezidentūros vėliavų pakeitimo ceremonija bei orkestrų koncertas
Šventę Vilniuje vainikuos nacionalinio simfoninio orkestro koncertas Prezidentūros rūmų vidiniame kieme ir fejerverkai.
Kaune sekmadienį vyko Šv. Mišios Kauno įgulos bažnyčioje. Vienybės aikštėje veikė ginkluotės ir kovinės technikos paroda, karo muziejaus sodelyje rengiamas varpų muzikos koncertas ir Vyčio kryžiaus vėliavos pakėlimo ceremonija.
Šiuose renginiuose dalyvaus prezidentas Rolandas Paksas, kuris Prezidento rūmuose Kaune susitiks su Krašto apsaugos ministerijos, Kauno įgulos, Kauno apskrities ir miesto vadovybe, aukštųjų mokyklų rektoriais.
Laisvės dienos proga rugpjūčio 31 d. visuose kariuomenės daliniuose vyksta atvirų durų renginiai.
1993-ųjų rugpjūčio 31-ąją, prieš pat vidurnaktį, Lietuvos sieną kirto Rusijos traukinys su paskutiniais - desantinio pulko - kariais.
Lietuva buvo pirmoji iš Baltijos šalių, kurią paliko buvusi SSRS kariuomenė, ir tai pasaulyje buvo įvertinta kaip didelė jaunos valstybės politikų bei diplomatų pergalė.
Pirmasis oficialus Lietuvos ir Rusijos derybų delegacijų sutikimas dėl kariuomenės išvedimo įvyko 1992 metų sausio 29 dieną. Po savaitės tuometinis krašto apsaugos viceministras Jonas Gečas pasirašė pirmą Rusijos karinio objekto, buvusio Vilniaus rajone Mickūnuose, priėmimo - perdavimo aktą.
1992 metais rugsėjo mėnesį Maskvoje tuometinis Lietuvos krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius ir Rusijos gynybos ministras Pavelas Gračiovas pasirašė Rusijos kariuomenės išvedimo grafiką.
Tuo metu Lietuvos teritorijoje buvo apie 22 tūkst. Rusijos kariškių. Tai sudarė 5 divizijas ir 295 atskirus kovinius bei aptarnaujančios paskirties padalinius.
Į Sovietų Sąjungos sudėtį inkorporuota Lietuva buvo labiausiai į Vakarus nutolęs SSRS kraštas. Todėl šioje vietoje sovietų kariškiai buvo sukūrę placdarmą desanto grupuotėms, kurias galima buvo greitai permesti į reikalingą vietą regione.
Lietuvoje buvo dislokuotos 3 desanto divizijos, desantininkų rengimo mokykla, jų transportavimo aviacija, kuriai buvo įrengti aerodromai Kėdainiuose, Panevėžyje, Karmėlavoje. Iš čia 20 amžiaus 6-7 dešimtmečiuose buvo permesti pirmieji kariniai daliniai į sovietizavimui pasipriešinusius Budapeštą ir Prahą.
Lietuvos teritorijoje taip pat buvo įrengtos oro erdvės stebėjimo sistemos, radarų tinklas. Linksmakalnyje prie Kauno veikė KGB žinioje buvęs radijo žvalgybos centras.
Dabar Lietuvoje rugsėjo 1-oji minima kaip Laisvės diena.
Pirmieji tuometinės Raudonosios armijos daliniai į Lietuvos teritoriją buvo įvesti 1939 metų rudenį, kai po Sovietų Sąjungos ir hitlerinės Vokietijos pasirašyto Molotovo-Ribbentropo pakto dalis Lenkijos atiteko sovietų įtakos sferai, ir Lietuvai buvo sugrąžintas Lenkijos okupuotas Vilniaus kraštas.
Sovietų bazės Lietuvoje išliko iki okupacijos pradžios 1940-siais, o 1944 metais nacių okupaciją vėl pakeitė sovietinė.