Iš kokios šeimos esate kilęs?
Mama buvo farmacininkė, tėtis baigė veterinariją, dirbo Baisogaloje. Abu inteligentai. Vėliau tėtis dirbo Aukštojo mokslo ministerijoje Mokslo valdybos viršininko pavaduotoju.
Ar maištavote prieš tėvus?
Sąjūdžio laikotarpiu 1988 m. mano tėvui nevienareikšmiškai buvo pasakyta – arba sutvarkai savo sūnų, arba - lauk iš ministerijos.
Ką jis pasirinko?
Pokalbį su manim. O šis baigės tuo, kad spręsim kaip norim. Tie grasinimai ėjo per visą giminę. Tai nebuvo unikalu, nes ne vienas Sąjūdžio žmogus galėtų prisiminti panašių bauginimų. Tėvai norėjo apsaugoti savo vaikus. Niekada nepamiršiu Romo Sakadolskio iš “Amerikos balso” skambučio į mūsų namus. Kai tėvas išgirdo, kas skambina, padėjo ragelį ir sako:” Štai prie ko tu privedei visą šeimą…”
Priminkite savo paties politines metamorfozes? Juk daug partijų esate pakeitęs…
Buvau Sąjūdžio žmogus. Vėliau vyko mažai kam žinomas procesas, daugelį Sąjūdžio žmonių išvedęs iš politikos. Mat Sąjūdis buvo priėmęs sprendimą stiprinti vieną ar kitą politinę jėgą. Mano pasirinkimas tapti socialdemokratu buvo visiškai neišmanant socialdemokratinės ideologijos. Tai buvo labiau protestas, nes socdemai tuo metu buvo prilyginti valstybės priešams.
Tai vėl maištas?
Savotiškas maištas prieš Vytautą Landsbergį. Prieš užimtą radikalią poziciją.
O kai jaunystės protestas praėjo?
Socialdemokratas buvau labai trumpai. Man labiau artimos liberalios nuostatos ir dėl to tapau Liberalų sąjungos nariu, iš kurios išėjau ne savo noru, o dėl to, kad rinkimuose parėmiau R. Paksą. Kaip ir jis, turėjau ne savo noru atsisveikinti su LLS.
Prezidento R. Pakso ketinimai
Tapęs prezidentu R. Paksas susitiko su užsienio šalių diplomatais ir pasakė kalbą, kurioje akcentavo artimesnį bendradarbiavimą su konkrečiais Rusijos regionais, naujų rinkų paieška Lotynų Amerikoje, Afrikoje ir pan. NATO ir ES šalių ambasadoriai šias idėjas šypsodamiesi vadino “įdomiomis”, o tai diplomatine kalba reiškia nelabai jau teigiamą įvertinimą. Ar tai buvo tik diplomatinė retorika, ar konkretūs planai?
Jau tuo metu buvo galima spėti, kad Lietuvai teks kreipti žvilgsnį ne tik į tradicinius Amerikos ir Europos regionus. Iššūkis Azijoje, t.y. Afganistanas.
Bet Afganistanas buvo ir prieš prezidento R. Pakso kadenciją...
Taip, bet tai niekados nepatekdavo į jokius programinius veiklos principus, o buvo tik kaip tema, kuri išeina iš už konteksto. Jeigu kalbėsime apie regioninį bendradarbiavimą – santykiai su Rusijos regionais bus svarbūs. Ir nieko keista. Mindaugo metinių proga atvyko ir Maskvos meras J. Lužkovas, ir Rusijos Centro apygardos sričių atstovas p. G. Poltavčenka. Šiaurės vakarų Rusijos regionas taip pat įtrauktas į prezidento retoriką. Jis ypač svarbus ne tik plečiant ryšius su regionu, bet kalbant apie infrastruktūrą – geležinkelio, kelių tiesimą.
O Afrika?
Afrikoje jau yra viena ambasada.
Bet ambasada Afrikoje buvo suplanuota daug anksčiau, prieš prezidento R. Pakso kadenciją…
Pakalbėkite su Vidurio rytų Europos valstybių atstovais, kurie tose regionuose anksčiau turėjo ambasadas. Jie pasakys, jog ne vienas iš tų regionų yra kartais daug svarbesnis, nei kai kurie NVS regionai, su kuriais tradiciškai buvo prekiauta. Ten gali atrasti pigesnių žaliavų, rinkos produkciją ir pan.
Konfliktas su URM ir komentarai DELFI svetainėje
Užsienio politikos patarėjas ypač glaudžiai turi bendradarbiauti su Užsienio reikalų ministerija. Tačiau neseniai savo vardu rašėte DELFI svetainėje komentarus, teigdamas, jog visus neigiamus komentarus, nukreiptus prieš Jus, rašo būtent Lietuvos diplomatai, URM darbuotojai. Raminote juos, disciplinavote ir siūlėte grįžti prie kasdienio darbo. O gal tie komentarai buvo ne Jūsų?
Tie komentarai buvo mano. Gal aš išsiskiriu iš kai kurių DELFI komentatorių. Esu linkęs veikti be anonimų ir pasirašyti savo vardu, imtis atsakomybę sau. Jei kas nori, gali atsakyti. Iš tikrųjų yra dalykų, kurie nežinomi niekam kitam, tik URM darbuotojams. Klimatas šioje ministerijoje, deja, matyt nėra pats palankiausias kolegų tarpusavio santykiams. Įsitikinau tuo, kai formavau savo užsienio politikos komandą. Atėjo žmonės, kurie iki to laiko buvo labai aukštai vertinti kaip specialistai. Vėliau ateina staiga jų pačių kolegos ir ima šnekėti: ”Kodėl tu tą pasiėmei? Juk žinai, kad tas aną ir tą…”. Klausiu:” Kodėl anksčiau nesakėte? Gal dėl to, kad buvo tavo viršininkas?”. Manau, kad tas klimatas nėra geras. Konkurencija sukurta neretai naudojant politinės valios principą - vienus diplomatus iškeliant aukščiau, o kitiems neleidžiant augti. Ir panašūs dalykai. Tai turėtų keistis.
DELFI svetainėje taip pat rašėte, jog žinote aukštus URM pareigūnus, kurie ragino ministerijos darbuotojus neiti dirbti į Jūsų vadovaujamą patarėjų grupę prezidentūroje. Mūsų pokalbis yra atviras, gal galėtumėte įvardyti šiuos žmones?
Ne. Manau, kad jų pačių labui neįvardinčiau, nes jie pasijustų gana nejaukiai.
Ar jie iki šiol Jums kenkia?
Prezidento komanda patekusi į dvejopą vaidmenį. Viena vertus – tai užsienio politikos darymas, antra – labai stipriai painiojama su vidaus politika. Dėl to esu pasakęs ir tame pačiame DELFI’je - kalkit prie kryžiaus mane, nes esu tos grupės vadovas, bet palikit ramybėj mano grupės narius, nes kartais pasirodo nesąmonės apie mano grupės narius. Jie dėl to nekalti, kad atėjo į instituciją, kuri su vidaus politika irgi turi kažką bendra. Duokit jiems dirbti darbą kaip diplomatams, nes jie lygiai tokie pat diplomatai kaip URM’e, ambasadose, vyriausybėje ar atėję į prezidento komandą.
Konfliktas su “Veidu”
Grįžkime prie Jūsų konflikto su URM ištakų. Savaitraštis “Veidas” skyrelį pavadino “Medalinsko Londono fiasko”. Ar randate ten faktų iškraipymų?
Taip, absoliučiai. Tas straipsnis tiek prasilenkia su realybe, kad aš net svarstau kai kuriuos galimus veiksmus. Tik nežinau, ar tų veiksmų gali imtis prezidento patarėjas. Viskas peržengia savo ribą.
Bet visi tie milteliai kojoms, masažo aliejai, vazelinai, energetinės tabletės, aktyvaus gimdymo kursai… Pradėkim nuo kito. Pradėkim nuo prezervatyvų.
Ir kontraceptinių tablečių…
Pavoliojus metus temą apie prezervatyvus, dabar ateina “Veido” žurnalistas ir sako - ” Ne, ne. Apie prezervatyvus ten tikriausiai buvo perdėta” ir iškelia kontraceptines tabletes. Jokių kontraceptinių priemonių nebuvo. Jeigu kalbėtume apie vitaminus ir kitokius dalykus, kurie perkami vaistinėje, tokie iš tikrųjų buvo. Buvau paskutinis iš savo kolegų ambasadoj, pradėjęs pateikinėt tuos čekius, nes pamačiau, kad kiti tai seniai daro.
Šitą publikaciją žadat apskųst teismui?
Pasižiūrėsim. Šitas straipsnis yra tendencingas ir jame labai daug melagingos informacijos. Pvz., ir dėl studijų Londone. Pasakymas, jog studijavau už socialdemokratų pinigus yra įžeidimas D. Britanijos vyriausybei, nes studijavau už Britų tarybos pinigus. Ir teiginys, jog nebaigiau mokslų yra visiškai melagingas, nes turiu diplomą. Ir t.t.
Ambasadoriaus R. Rajecko skandalas
Tuometinis užsienio reikalų viceministras Albinas Januška, vėliau tapęs prezidento V. Adamkaus nacionalinio saugumo patarėju, tokias Jūsų išlaidas įvertino principingai ir Jus atleido...
Buvo visai kitaip. Ambasadorius R. Rajeckas iškėlė labai rimtus kaltinimus premjerui A. Šleževičiui ir net tuometiniam ministrui. Kiek tie kaltinimai turėjo pagrindo - nežinau, bet griežta ambasadoriaus pozicija jau buvo įvykis. Man buvo pasiūlyta, kaip politologui, (prieš išvykdamas komentavau “Panoramoje”, “Laisvosios Europos radijuje”, laikraščiuose) padaryti pareiškimą, kuriame būtų sudėlioti akcentai, kad ambasadorius yra neteisus. Taip, ambasadorius buvo neteisus, jis negali užsiimti politika būdamas ambasadorius, bet tokius pareiškimus daryti atsisakiau. Tuo metu jau buvo nuspręsta atsiųsti auditą, kas nebuvo daroma kitų ambasadų atžvilgiu ir ištirti ambasadoriaus R. Rajecko veiklą, kaip sukilusio prieš vyriausybę. Vėliau man buvo pasakyta: ”Jei to nesutinki, tai ištirs ir tave”. Pasakiau jiems – “tirkite, nieko nėra”. Dariau viską tą patį, ką darė kiti. Taip viskas užsimezgė. Nežinau Albino Januškos vaidmens šiuo reikalu. Norėčiau tikėti, kad jo ten buvo minimaliai, kad ministras P. Gylys buvo neteisingai informuotas. Bet jau minėjau apie ministerijos vidines situacijas ir kitus dalykus. Su A. Januška tuomet kalbėjau telefonu ir išdėsčiau šiuos dalykus. Jis tuokart pasakė: ”Alvydai, aš jau nieko negaliu pakeist. Procesai yra toli pajudėję”.
Ketinimai pakeisti specialiųjų tarnybų vadovus
Kai kurie užsienio diplomatai mums teigė, kad NATO ir ES su dideliu atsargumu žiūri į prezidento R. Pakso bandymus pakeisti visus specialiųjų tarnybų vadovus: bandėte atleisti Policijos vadovą, vėliau iš Jūsų lūpų sužinojome apie Valstybės saugumo vado M. Laurinkaus norą vykti į Madridą…
Atskirkime du dalykus. M. Laurinkus dirbo penkerius metus, ir tas darbas yra pakankamai sudėtingas, VSD kuruojami procesai neduoda ramiai miegoti. Mes su Mečiu pažįstami nuo Sąjūdžio metų. O V. Grigaravičiaus atvejis yra tipiškas ir norėčiau tikėti - nepasikartos, bet kas žino. Ateina pas prezidentą VRM ministras ir sako, kad esame visi sekami, pokalbių pasiklausoma ir t.t. Ką tokiu atveju daryt prezidentui? Numot į viską ranka? Vėliau prie šito reikalo politiniai oponentai priklijavo politinį pamušalą. O tai daryti reikia solidžiau, ne tualetiniais popieriais svaidytis.
L. Lolišvili ir Vatikanas
Žiniasklaida teigė, jog vienas pirmųjų planuotų vizitų į užsienį buvo prezidento R. Pakso apsilankymas Vatikane. Bet tam, atrodo, sutrukdė skandalas dėl Jūsų santykių su Lena Lolišvili. Ko reikia, kad susitvarkytų Jūsų santykiai su popiežiumi?
Tai dar viena neteisinga informacija…
…tačiau juk Šventojo Sosto užsienio reikalų sekretorius arkiv. J. L. Tauranas parėmė mūsų kardinolo J. Bačkio poziciją dėl L. Lolišvili. Ar tai nebuvo ženklas dėl pristabdymo?
Galiu pasakyti, jog apie vizitą pradėta klausti formaliais kanalais pirmojo pusmečio pabaigoje. Atėjo atsakymas dėl keleto datų. Pirmoji data – rugsėjo mėnesį, bet vizitas būtų įvykęs ne Vatikane, o popiežiaus vasaros rezidencijoje, kur tuo metu ir bus Jonas Paulius II. Mes pasirinkome variantą spalio pradžioje.
Prezidento R. Pakso santykiai su žiniasklaida, politikais
V. Adamkus kone kiekvieną savaitę duodavo interviu užsienio televizijoms, laikraščiams, radijo stotims. Kiek interviu užsienio žiniasklaidai davė prezidentas R. Paksas?
Tikrai neskaičiavau. Manau, kad tikrai davė, ir ne vieną. Kita vertus, nereiktų maišyti prezidento kadencijos pradžios ir paskutinių kadencijos metų.
Prezidentas V.Adamkus neseniai mūsų radijo pokalbyje teigė, jog tiek įsibėgėjo, kad nebegali sustoti, neturėjo net kada ilsėtis…
…matosi, matosi…
Dažnai pasirodo pranešimai spaudai, jog vienu ar kitu klausimu prezidentas R. Paksas konsultavosi su Rusijos prezidentu V. Putinu. Kiek kartų R. Paksas kalbėjo su JAV vadovu D. Bušu?
Du su Putinu ir du su Bušu. O gal… du su Putinu ir vienas su Bušu, nes buvo vienas laiškas. Reikėtų pasitikslinti.
Sankirtis su Seimo vicepirmininku
Seimo vicepirmininkas ir Europos reikalų komiteto pirmininkas V. Andriukaitis teigia, jog mėgstate prabangą valstybės sąskaita, pvz. reikalaujate atskiro limuzino, apsistojate prabangiausiuose viešbučiuose.
Dar viena teorija.
Tai gal vėl šmeižtas?
Taip. Išties gyvenau kitame viešbutyje. O mūsų delegacija apsigyveno Raudonųjų žibintų rajone – pasakiau, kad toks dalykas nėra labai geras. Ir jie tada išsikėlė. O pagal kainas galim sulyginti – mano viešbutis nebuvo brangesnis.
Europos reikalų komiteto vadovas taip pat mano, jog jam pasakius visą tiesą atvirai, pradėjote kariauti prieš jo vadovaujamą komitetą Seime. Kas teisus?
Šį komitetą buvo pasiūlyta iškelti aukščiau ir virš prezidento institucijos, virš Seimo, virš Vyriausybės. Pasiūlyta kardinaliai keisti Konstituciją. Teko padėti pastangų, kad būtų nubrėžtos tokios Europos reikalų koordinavimo gairės, kurios atitinka civilizuotų valstybių praktiką.
Žiniasklaidos nuodėmės
Sąjūdžio pradžioje esate prisidėjęs prie “Sąjūdžio žinių”. Kaip per šituos penkiolika laisvės metų paaugo mūsų žurnalistų etika?
“Sąjūdžio žinių” nuopelnas priklauso Arvydui Juozaičiui. Tiesa, po pirmuoju numeriu yra mano parašas - galvojome, kad tai apsaugos nuo padirbimų.
Bet kalbėkime apie šiandieną. Ar matote, kad mūsų žurnalistai būna politiškai orientuoti, tendencingi, gal net korumpuoti?
Žurnalistika neišvengia tų problemų. Bjaurus tas trikampis – politikai, verslo grupės ir žiniasklaida. Kaip tas santykis pasisklaido - priklauso ir nuo konkretaus žmogaus, ir nuo poveikio priemonių. Ne kartą esu susidūręs su situacija, kai kreipdamasis žurnalistas sako: “Bet mane prašė...”. Klausiu: “O gal reikalavo?”. Sako: “Taip. Ir atsiprašau, kad išeis toks ir toks straipsnis ar toks ir toks reportažas”. Šitų dalykų yra, užsakymų yra. Rinkimų kampanijos metu tai labiau suprantama, bet po rinkimų… Žurnalistai gali padėti politikams, bet aš nežinau, kaip politikai gali padėti žurnalistams spręsti negeroves savo tarpe…
…politikai gali paskatinti žurnalistus būti visiškai laisviems…
…taip, būtent. Laisviems ir objektyviems.