R.Paksas nuosaikiai reagavo į prezidento kalboje išsakytus priekaištus.
"Galvoju, kad per pusę metų neįmanoma tų problemų išspręsti, kurias įvardino prezidentas, kalbėdamas apie ūkio problemas - skolas, įsipareigojimus, bankrutuojančias įmones. Daugelis sprendimų yra priemonių plane ir faktiškai bus įgyvendinta", - sakė premjeras.
"Prezidentas pasitiki šia Vyriausybe ir remia pradėtas reformas. Jis tik išreiškė, kad gal kai kurios reformos turėtų vykti sparčiau", - džiaugėsi ir finansų ministras Jonas Lionginas.
Jo teigimu, panašiai mano ir dauguma Liberalų frakcijos narių.
Seimo pirmininkas Naujosios sąjungos lyderis Artūras Paulauskas taip pat sakė, jog daug prezidento teiginių jam buvo "artimi ir priimtini".
A.Paulauskas pažymėjo, jog prezidentas, vertindamas valdančiosios koalicijos šešių mėnesių darbą, "įsitikino, kad mes tęsiame reformas".
Seimo pirmininko nuomone, dauguma prezidento keliamų uždavinių sutampa su socialliberalų ir Vyriausybės programa.
"Prezidento siūlymas dirbti kartu atitinka mūsų nuostatas", - sakė A.Paulauskas, pažymėjęs, jog Seimas jau tapo atviresnis.
Tuo tarpu Seimo kairiosios opozicijos atstovų nuomone, dauguma prezidento metiniame pranešime išsakytų nuostatų labiau atitinka jų negu valdančiosios daugumos programines nuostatas.
"Esu nustebintas tokio atviro prezidento pareiškimo", - sakė Socialdemokratinės koalicijos frakcijos seniūnas Vytenis Andriukaitis.
"Galime drąsiai pasakyti, kad liberalų Vyriausybės programa tampa mažumos Vyriausybės programa, neatitinkanti prezidento lūkesčių", - pažymėjo jis.
"Prezidentas turi pripažinti, kad padarė klaidą, pasiūlydamas formuoti valdančiąją koaliciją Naujosios politikos atstovams. Arba liberalai turi atsisakyti savo programos, arba tapti mažuma", - teigė opozicijos lyderis.
Dešiniosios opozicinės Tėvynės sąjungos - konservatorių frakcijos seniūno Andriaus Kubiliaus nuomone, socialdemokratai "apskritai negalėtų įgyvendinti" prezidento metiniame pranešime iškeltų uždavinių.
Konservatorius konkrečiai įvardijo prezidento raginimus spartinti privatizavimą, atsiverti užsienio investicijomis.
"Tačiau prezidentui kyla abejonių, ar ir dabartinė valdančioji dauguma taip pat gali įgyvendinti jo iškeltus uždavinius", - sakė A.Kubilius.
"Aš nenorėčiau būti valdžios kėdėje ir klausytis tokio pranešimo", - pažymėjo konservatorius.
Prezidento metinis pranešimas sutapo su dviejų metų sukaktimi nuo jo kalbos, kurioje ji pareiškė politinį nepasitikėjimą tuometiniam konservatorių premjerui Gediminui Vagnoriui.
Šiuo metu vadovaujantis Nuosaikiųjų konservatorių sąjungai, buvęs premjeras G.Vagnorius tebemano, jog tuomet išsiskyrė jo ir prezidento nuomonės dėl ekonominių ir socialinių problemų sprendimo, tačiau pagrindine savo atsistatydinimo priežastimi G.Vagnorius laiko savo buvusios partijos vadovų intrigas.
Ekspremjeras neatmeta galimybės, kad ateityje gali pasikartoti dvejų metų senumo istorija.
"Valdančiosios koalicijos partijų vadovybėse nėra tokių didelių problemų, tačiau gilėja trintis tarp koalicijos partnerių. Anksčiau ar vėliau tuo galės pasinaudoti Prezidentūra", - mano G.Vagnorius.
Praėjusiais metais V.Adamkus savo pranešime pagrindinį dėmesį skyrė vadinamosios "naujosios politikos" formavimui.
Pirmąjį savo metinį pranešimą 1999 metais V. Adamkus skaitė kovo pabaigoje, tačiau pernai pranešimą buvo nutarta perkelti į balandį dėl kovo 19 dieną vykusių savivaldybių rinkimų.
Šiais metais prezidento pranešimo datą pakoregavo vizitai į užsienio valstybes ir kitų šalių prezidentų viešnagės Lietuvoje. Kovo pabaigoje V.Adamkus lankėsi Rusijoje, balandžio pradžioje Vilniuje priiminėjo Kazachstano prezidentą, o praėjusią savaitę viešėjo Japonijoje.
Šiais metais prezidento pranešimas sutapo su šios kadencijos Seimo pirmojo pusmečio darbo sukaktimi. Dabartinis Seimas į pirmąjį posėdį susirinko spalio 19 d.