Palaiminęs Seime susirinkusius konferencijos „Parlamento gynyba 1991 metais“ dalyvius, monsinjoras A. Svarinskas prisiminė, kaip su kitais žmonėmis meldėsi KGB rūsiuose. Kai kurį nors išvesdavo tardyti, visi kalbėdavo rožančių ir taip šešis kartus per dieną.
„Melsdavomės, kad mūsų nemuštų, kad tardomi išlaikytų kankinimus ir nieko neišduotų“, - sakė kunigas, prisimindamas, kaip iš apklausos šiek tiek šypsodamasis grįžo tuometinis Telšių vyskupas Pranciškus Ramanauskas.
„Galvojome, kad vyskupų nemuša, bet, kai nuėjo į pirtį, pamatėm, kad buvo sukapotas nuo pakaušio iki kulnų“, - pasakojo A. Svarinskas.
Ne degtindariai ir sportininkai iškovojo laisvę
Pasak jo, tais sunkiais laikais žmonės meldėsi, tikėjo Lietuvos laisve. „Tačiau šiandien rytą girdėjau, kad Lietuva juodai geria. O kas gi daroma, kad Lietuva juodai negertų? Degtindariai rėkia, kad jie išlaiko sportą, tačiau ar be degtindarių ir sportininkų Lietuva neiškentės? Tada juk ne jie už Lietuvą kovojo“, - kalbėjo monsinjoras.
A. Svarinskas priminė, kad per metus kiekvienas Lietuvos žmogus išgeria po 19 litrų degtinės, tačiau „dabar Seime svarstoma, kad reikia leisti varyti naminę“.
„Kiek galima žudyti Lietuvą? Jau taip prasigėrėme, kad toliau nėra kur eiti“, - sakė dvasininkas.
Gėjai grasina ardyti šeimas
Vietoje to, kad Lietuvoje būtų keliama dora, pasak monsinjoro, Vilniuje įkurtas Lyčių lygybės institutas. Kunigas nerimavo, kad per šią Europos Sąjungos instituciją veiks gėjai, kurie „grasina ardyti mūsų šeimas“.
„Sakėme, kursim naują, šventą Lietuvą, o per Kalėdas Katedros aikštėje chuliganai sunaikino Betliejų, nors katalikai buvo pirmi maldoje ir kovoje už nepriklausomą Lietuvą, - jaudinosi kunigas. Tačiau monsinjorui už vis skaudžiausia, kad išvarginta tauta dėl to tyli.
Jei būtume musulmonai, Š. Sauka netektų galvos
Skaudžių žodžių laisvės kovų dalyvis negailėjo ir Prezidentūroje iškabintam tapytojo Šarūno Saukos paveikslui, kuriame „kaip rūpintojėlis vaizduojamas nuogas vyras su visais atributais“.
„Laimė, kad Lietuva ne musulmoniškas kraštas, nes jis už tokį darbą netektų savo galvos“, - sakė A. Svarinskas, pridurdamas, kad tą paveikslą reikia kabinti ne Prezidentūroje, bet nuleisti į šiukšlių dėžę arba sunaikinti.
Monsinjoras apgailestavo, kad Lukiškių aikštėje vis dar nėra seniai žadėto paminklo laisvės kovotojams, tačiau su Maskva tariamasi, kaip Vilniuje ant tilto atnaujinti „tuos balvonus, kurių patys nesugebėjome sunaikinti“.
Kunigas sakė svajojęs apie šventą, dorą, teisingą Lietuvą, tačiau „kur ji yra?“ A.Svarinsko įsitikinimu, mūsų tautai ateina sunkios dienos. Kova už tikrą nepriklausomybę nesibaigia, tad visų pirma „reikia grįžti prie Dievo, be kurio nėra Lietuvos ateities“.