„Jei atlyginimai buvo padidinti fiktyviai, nepagrįstai, tai nėra ko piktintis, kad siekiama patraukti kaltus asmenis atsakomybėn. Bet tai reikia įrodyti. Deja, ši situacija yra panaudojama, ir gana sėkmingai, atakuojant valstybės institucijas, konkrečiai prokuratūrą, siekiant tikslų, tiesiogiai nesusijusių su „Sodros" išmokomis“, - DELFI interneto konferencijoje sakė teisininkas.
Tačiau, pasak E. Kūrio, tirdami tokio pobūdžio informacijos pagrįstumą prokurorai turi demonstruoti subtilumą, nes, viena vertus, turi reikalų su nėščiomis moterimis, antra vertus, įtarimai apie nusikaltimo padarymą gali išsisklaidyti kaip dūmas.
VU profesorius, be kita ko, išsakė nepasitenkinimą, jog „grupė draugų“, kurios sudėties jis nepatikslino, siekia esamas ar nesamas kaltes suverti generaliniam prokurorui Algimantui Valantinui.
DELFI primena, kad praėjusiais metais buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl 654 atvejų, kai įtarta, jog būsima mama susitarė su darbdaviu ir siekdama užsitikrinti didesnę motinystės pašalpą ateinančius dvejus metus po kūdikio gimimo prašė fiktyviai padidinti darbo užmokestį. Iš 654 atvejų 89 tyrimai buvo nutraukti, o 23 bylos perduotos į teismą.
Baudžiamasis persekiojimas inicijuojamas „Sodrai“ pranešus apie teisę į motinystės (tėvystės) išmokas turinčių asmenų trumpalaikį ir nepagrįstą darbo užmokesčio ūgtelėjimą.
Tuo metu teisėsaugos akiratyje atsidūrusios mamos ir tėvai piktinasi, jog yra persekiojami dėl to, kad susilaukė vaikų. Trečiadienį prie Generalinės prokuratūros tėvai suorganizavo piketą su vaikiškais karsteliais ir žvakėmis. Jie teigia, kad įstatymas nedraudžia darbuotojui ir darbdaviui susitarti dėl atlyginimo dydžio.