„2004 m. pabaigoje galvojau, kad blogesnio Seimo būti negali. 2005 m. pradžioje pamačiau, kad gali. 2009 m. pamačiau, kad blogėjimui ribų nėra. Dėl to manau, kad ir naujasis Seimas neblizgėtų“, - atsakydamas į skaitytojų klausimus juokavo E. Kūris.
Kerštinga visuomenė idėją panaudotų destrukcijai
Teisininkas teigia, vieną atstovą parlamente turinčios Naujosios sąjungos iniciatyva nesuteiktų lemiamo balso rinkėjams, bet sustiprintų prezidento galias, nes rinkėjai referendume tik pasiūlytų šalies vadovui skelbti pirmalaikius rinkimus, o galutinį žodį tartų prezidentas, kuris turėtų įvertinti visus pavojus – tarp jų, ir galimybę prarasti postą.
„Pagal mūsų Konstituciją prezidentas, paskelbdamas priešlaikinius Seimo rinkimus, rizikuotų, kad naujasis Seimas netrukus paskelbtų priešlaikinius prezidento rinkimus. Taigi prezidentas turėtų 15 kartų rimtai pagalvoti, ar vykdyti tai, ko reikalauja 300 tūkst. rinkėjų“, - atsakydamas į skaitytojų klausimus sakė E. Kūris.
Jis taip pat pabrėžė, jog Konstitucijoje nėra numatyta galimybė piliečiams atšaukti Seimą – esant ypatingai situacijai galima tik paskelbti pirmalaikius parlamento rinkimus. E. Kūris sako, kad pati socialliberalų idėja yra svarstytina, nes ja neketinama įtvirtinti galimybės atšaukti Seimo kada panorėjus, tačiau „nusivylusioje ir kerštingoje visuomenėje“ šis instrumentas esą vis tiek galėtų būti panaudotas ir destruktyviems tikslams.
„(Iniciatyva) savaime visos sistemos tikrai neišbalansuotų, bet yra vienas BET... Mūsų politinėje kultūroje kas nors ją vis tiek bandytų panaudoti destruktyviems tikslams. O šiaip įvairių parlamento įgaliojimų nutraukimą prieš terminą variantų turi daugelis Europos valstybių. Taip pat ir kažkiek panašių į tai, ką siūlo dabartiniai referendumo iniciatoriai“, - teigė teisininkas.
Seimo nariai neprivalo atsikaityti už kiekvieną darbą
VU Teisės fakulteto profesorius skaitytojams aiškino, kad dabartinė Lietuvos Konstitucija nenumato Seimo nario prievolės atsiskaityti už kiekvieną nuveiktą ar nenuveiktą darbą, mat Seimo nario mandatas yra laisvas.
„Konstitucija nenumato imperatyvaus mandato, tai yra rinkėjų priesakų. Vadinasi, Seimo nariai neprivalo tiesiogiai atsiskaityti už kiekvieną nuveiktą ar nenuveiktą darbą. Kita vertus, istorijos su automobiliais ir Mikėm Pūkuotukais rodo, kad visuomenės informavimo apie Seimo narių veiklą srityje yra rimtų spragų“, - svarstė teisininkas, nors pripažino, kad jei paaiškės, kad kai kurie parlamentarai išties ketino pasibaigus kadencijai atpirkti automobilius, kurių vertės dalį bus sumokėję mokesčių mokėtojai, tai Seimo prestižas bus lygus nuliui.
Pasak E. Kūrio, atšaukti Seimo nario negalima visose Europos valstybėse. Jo teigimu, jei įteisintume parlamentaro atšaukimą, tai politikas taptų visiškai priklausomas nuo konkurentų, verslo, žiniasklaidos ar net korumpuotų interesų grupių, nes jį būtų galima šantažuoti ir gąsdinti.
Į skaitytojo klausimą, kodėl piliečiai negali atšaukti savo išrinktų parlamentarų, jeigu jie esą baigia Lietuvą „nuvaryti į bankrotą“, teisininkas taip pat atsako klausimus: „O kodėl tauta išrenka tuos, kuriuos iškart nori atšaukti... Klausimas retorinis. Ir man sunku atsakyti”, - sakė E. Kūris.
Lietuvoje „paleisti“ Seimą gali tik prezidentas arba pats Seimas
DELFI primena, kad surengti referendumą ir įtvirtinti tautos teisę siūlyti prezidentui skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus panoro vieną atstovą parlamente turinti Naujoji sąjunga (socialliberalai), kuri ir subūrė iniciatyvinę grupę. Jie siekia, kad prezidentas galėtų paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus, jeigu to reikalauja 300 tūkst. piliečių, turinčių rinkimų teisę. Norint įtvirtinti tokią teisę, reikia pakeisti Lietuvos Konstituciją.
Remiantis pagrindiniu šalies įstatymu, dabar šalies vadovas skelbti rinkimus nepasibaigus parlamento kadencijai gali tik dviem atvejais – kai Seimas nesusitaria dėl Vyriausybės programos arba kai pasiūlo Vyriausybė, kuriai Seimas pareiškia nepasitikėjimą.
E. Kūrio pasakojimu, pasaulyje, o juo labiau Europoje, nėra tokios praktikos, kad parlamentą „paleisti“ galėtų tauta, tačiau, tarkime Latvijoje tai galima padaryti referendumu, bet jį turi inicijuoti prezidentas. Estijoje, jei rinkėjai nepritaria įstatymo projektui, kai referendumą inicijuoja parlamentas, jis turi išsiskirstyti.
„Bet, kartoju, niekur Europoje parlamentai nepaleidžiami vien rinkėjų valia”, - reziumavo E. Kūris.